Judėjimo entuziastė Germantė Bartkutė: „Sportas neturi asocijuotis su kančia“

Germantė Bartkutė/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: L. Simonavičienė
Publikuota: 2018-12-23 10:08
„Judėjimas neturi asocijuotis su kančia. Kur kas geriau, kai sportas tampa gyvenimo būdu“, – sako Europos sporto savaitės Lietuvoje komunikacijos specialistė Germantė Bartkutė. Anot jos, labai svarbu tai, kad aktyviai leisti laisvalaikį norėtų ir vaikai, ir senjorai. Būtent toks ir yra organizacijos „#beactive“ tikslas.

Germante, trumpai pristatykite, kas yra organizacija „#beactive“ ir kokią veiklą ji vykdo.

„#beactive“ – tai įkvepiantis Europos sporto savaitės šūkis, raginantis pakilti ir būti aktyvius. Pati Europos sporto savaitė yra Europos Komisijos iniciatyva, kuria skatinamas sportas ir fizinis aktyvumas visoje Europoje. Kampanija, prasidėjusi dar 2015 m., šiandien sieja net 32 Europos šalis.

Sporto savaitės renginiai suburia eilinius įvairaus amžiaus ir fizinio parengtumo žmones, valdžios institucijas, sportinius judėjimus, pilietinės visuomenės organizacijas ir verslininkus. Jų metu atveriama daugiau galimybių reguliariai sportuoti ir mankštintis.

Europos sporto savaitės renginiai suskirstyti pagal temines dienas: švietimo aplinka, darbovietės, renginiai lauke, klubai ir sporto centrai. Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos mastu organizuojamos įvairiausios teminės iniciatyvos ir veiklos, į kurias įsitraukia skirtingų sričių atstovai.

Išvertus iš anglų kalbos, žodis „beactive“ lietuviškai reiškia „būk aktyvus“. Ką apima šis žodžių junginys? Ką apskritai reiškia būti aktyviam: nueiti iki darbo kilometrą pėstute, kasdien įveikti 10 tūkst. žingsnių, 2 kartus per savaitę lankytis sporto klube?

Tikrai taip, tai labai teisingas pastebėjimas! Apskritai sąvokos „fizinis aktyvumas“, „buvimas aktyviam“ yra be galo plačios, apimančios ne tik profesionalų sportą, ne tik mankštinimąsi, bet ir kasdienius darbus, žaidimus, keliones – viską, kam reikia bent minimalių fizinių pastangų. Svarbiausia yra tai, kad toji fizinė veikla teiktų malonumą! Judėjimas neturi asocijuotis su kančia ir vakarais, praleistais sporto salėje. Kur kas geriau, kai sportas tampa gyvenimo būdu, malonumu, pramoga, bendravimo su draugais, artimaisiais galimybe. Tad, užuot važiavus liftu, geriau lipti laiptais, į darbą važiuoti dviračiu ar keliauti pėstute, su vaikais ar šuneliu lakstyti parke ir pan.

Kodėl svarbu kalbėti apie fizinį aktyvumą? Juk ir taip visiems aišku, kad sportas – sveikata.

Teoriją žinome visi, bet praktiškai imtis veiksmų patingime, randame begalę pasiteisinimų (šypsosi). Blogiausia tai, kad šiandien ir vaikai daugiau laiko praleidžia pasyviai, kiurkso prie televizoriaus, kompiuterio, naršo telefone. Dėl to prastėja jų sveikata, auga svoris. Negana to, ilgainiui susiformuoja netinkami laisvalaikio leidimo įpročiai, kuriuos net ir suaugus labai sunku pakeisti. Jeigu suaugusieji dėl savęs patingi pramankštinti kojas, tą turėtų daryti dėl vaikų – vienu šūviu bus nušauti du zuikiai (šypsosi).

Tad kiekvienais metais tampa vis svarbiau kalbėti apie fizinio aktyvumo naudą ir kviesti visuomenę daugiau judėti. Net Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia tai, kad judame per mažai: viena iš trijų moterų ir vienas iš keturių vyrų juda ne tiek, kiek reikėtų, kad jaustųsi fiziškai ir psichiškai sveiki.

Europos sporto savaitė „#beactive“ skirta visiems ir amžius čia – ne kliūtis, tiesa?

Taip. Vienos prioritetinės amžiaus grupės, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, nėra. Sportuoti kviečiami visi. Atsižvelgus į tai, kad labai daug organizacijų koordinuoja „#beactive“ renginius, veiklos gali rasti kiekvienas – nuo darželinuko iki senjoro. Renginyje „#beactive“ vaikų bėgimas“, kuriuo prasideda Europos sporto savaitė, dalyvavo vaikai nuo 2 iki 12 metų. Į Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos organizuojamą renginį „#beactive“ – žaisk kvadratą“ įsitraukė net 54 mokyklos ir daugiau negu 10 tūkst. moksleivių. Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ su programa „#beactive – judėk šokio ritmu“ sukvietė daugiau nei 8 tūkst. dalyvių. Universitetų programoje buvo be galo aktyvūs studentai. Ir tai tik keli pavyzdžiai, kiek daug ir įvairių veiklų vyko Europos sporto savaitės metu.

O kaip senjorai? Ar jie drąsiai, noriai ir aktyviai dalyvauja tokiuose renginiuose?

Juos reikia labiau paraginti, įkvėpti kitų pavyzdžiu, todėl šį rugsėjį šiek tiek daugiau dėmesio skyrėme būtent šiai socialinei grupei. Labai svarbu tai, kad vyresnio amžiaus žmonės būtų fiziškai aktyvūs, vis dažniau pagalvotų apie sveikesnę mitybą, rastų judėti skatinančių pramogų. Tad šiais metais Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos ir gydymo įstaigos prisidėjo prie to, kad šalies gydymo įstaigose gyventojai galėtų išvysti stendus su šių metų „#beactive“ ambasadore Joana Bartaškiene. Ji jau daugelį metų aktyviai padeda puoselėti Lietuvos sportą ir yra puikus pavyzdys, kad aktyvus gyvenimo būdas – kelias į geresnę sveikatą.

Kaip vyksta „#beactive“ savaitės organizavimo darbai? Kada ir kaip pradedama jai ruoštis?

Lietuvoje Europos sporto savaitės renginiams buvo priskirtos visos fizinio aktyvumo ir sporto veiklos, organizuotos 2018 m. rugsėjo 9–30 d. Organizacijos ar pavieniai asmenys, norintys organizuoti „#beactive“ Europos sporto savaitės renginius, pirmiausia turi juos užregistruoti svetainėje , kurioje yra kuriamas visų Lietuvoje vykstančių renginių žemėlapis. Nors „#beactive“ Europos sporto savaitės oficialios datos yra rugsėjo 23–30 d., kiekvienos šalies nacionaliniams koordinatoriams leidžiama pasirinkti tris projekto savaites rugsėjį (dėl skirtingų oro sąlygų ir nesutampančios mokslo metų pradžios visoje Europoje) „#beactive“ renginiams organizuoti.

Ar kasmet vis lengviau?

Ne tik lengviau, nes jau ne pirmus metus sukamės šioje srityje, bet ir smagiau, nes sporto savaite susidomėjusių dalyvių vis daugėja. Džiugu tai, kad kiekvienais metais norinčiųjų sportuoti, organizuoti renginius ir juose dalyvauti gausėja! Vien palyginę pastaruosius dvejus metus, matome akivaizdų skirtumą: organizuojamų renginių skaičius išaugo nuo 264 iki 521! Europos sporto savaitės renginiuose dalyvavusių žmonių skaičius dar įspūdingesnis: 2017 m. jis buvo 36 874, o 2018-aisiais – net 97 062!

Ar bendraujate su kolegomis iš kitų Europos šalių, ar dalijatės gerąja patirtimi?

Labai svarbu skleisti gerąją patirtį ir ja dalytis, todėl Europos Komisija bent keletą kartų per metus organizuoja visų šalių susitikimus, per kuriuos pristatoma vykdyta veikla, pasidomima, ką naujo ir įdomaus sugalvojo kitų šalių nacionaliniai koordinatoriai, su kokiais iššūkiais susidūrė, o kas atnešė puikių rezultatų. Vieni iš kitų mokomės, dalijamės patarimais, nes tik taip gimsta naujų įkvepiančių idėjų, kurias galima pritaikyti organizuojant renginius savo šalyje.

Daugumos žmonių darbas – sėdimas. Patarkite, kaip drauge su kolektyvu ar individualiai pajudėti, prisiminti kas kažkiek laiko pakilti nuo kėdės.

Smagu, kad daugėja žmonių, suprantančių, jog judėti ir būti aktyvesniems būtina dėl geresnės fizinės sveikatos, emocinės būsenos. Tačiau tuomet, kai reikia pakilti nuo kėdės, dažnas numoja ranka: „dabar negaliu“, „vėliau“, „turiu pabaigti darbą“ ir pan. Kyla klausimas, kodėl atidėliojama tai, kas gerina sveikatą. Atsakymas labai paprastas – dar nepavyko rasti patrauklios fizinio aktyvumo formos. Tad nereikia bijoti ieškoti ir išbandyti ką nors naujo, juolab kad Lietuvoje šiuo metu tokia gausybė įvairiausių skirtingų veiklų: pėsčiųjų žygiai, vis populiarėjantys masiniai bėgimai, tenisas, įvairios grupinės treniruotės ir kt.

Na, o fizinio aktyvumo darbo vietoje nauda net nesvarstytina. Kiekvienas, patingėjęs pakilti nuo kėdės, turėtų sau priminti tai, kad net trumputė mankšta per pietų pertrauką, kai kartu su kolegomis atliekami tempimo pratimai ar pritūpimai, padeda atsipalaiduoti, pakelia nuotaiką, didina darbingumą ir gerina bendrą atmosferą!

Naujausi straipsniai