Jono Meko šeimos bičiulis, knygų sudarytojas Kęstutis Pikūnas (39) Vilniaus knygų mugėje („ŽMONĖS Knygos“ stende) pristatys iki šiol nepublikuotų avangardinio kino krikštatėvio Jono Meko ir jo brolio – kino režisieriaus, dėstytojo Adolfo Meko – laiškų albumą „Gyvenimo lai(š)kai“.
Kęstutis Pikūnas laiškų albumą „Gyvenimo lai(š)kai“ pristatys Vilniaus knygų mugės metu. Visi, norintys įsigyti leidinį, galės tai padaryti „ŽMONĖS Knygos“ stende vasario 20-23 dienomis. Knygą taip pat galite užsisakyti internetu.
Kokį Joną Meką skaitytojai sutiks šiuose laiškuose?
Išgirdę „Mekas“, dažniausiai pagalvojame apie pasaulinį pripažinimą pelniusį menininką – Joną Meką. Būtų galima ilgai kalbėti apie jo pasiekimus, įtaką ir milžinišką palikimą, bet apie tai jau daug prirašyta. Nesistengėme ieškoti neatrasto Meko ar išsiaiškinti jo fenomeną. Ši knyga – kvietimas sustoti ir į viską pažiūrėti nuo pradžių. Pats Jonas sakydavo, kad viskas, ko reikia, yra čia ir dabar, paprastume. Mekų laiškai mamai Elžbietai ir broliui Petrui taip pat persismelkę paprastumu ir ilgesiu to, ko jie susigrąžinti jau nebegalėjo.
Šioje knygoje Mekas kitoks, čia jis pirmiausia sūnus, brolis ir tėvas. Tai Jono gyvenimo kelionė kartu (ir atskirai) su mums mažiau žinomu jauniausiu broliu Adolfu. Iki pat 1965 metų Mekai gyveno, kūrė ir dirbo kartu, Niujorke visi juos pažinojo kaip „du brolius“. Tikiu, kad kiekvienas, paėmęs šią knygą į rankas, ras nemažai panašumų ir su savo šeimos istorija.
Bendradarbiavote su Biržuose gyvenančiais Meko giminaičiais. Iš jų ir gavote medžiagos knygai?
Prie knygos sudarymo prisidėjo plati Mekų giminė – artimi žmonės, kurie matė, girdėjo ir jautė tai, ko vieša akis negalėjo pastebėti. Kiekvieno jų istorijos, prisiminimai ir įžvalgos buvo neįkainojami. Laiškus išsaugojusių Jono ir Adolfo dukterėčių pasitikėjimas manimi virto atsakomybe nenuvilti. Brolių laiškus puikiai iliustruoja šeimos narių, draugų ir kolegų užfiksuotos akimirkos, padedančios suprasti Mekų asmenybes ir kūrybos ištakas – kartu su laiškais gavau šimtus nuotraukų, daugelis jų nepublikuotos. Visa tai knygai suteikė išskirtinio autentiškumo, kuris įtraukia nuo pat pirmų puslapių.
Knyga yra neįprasta – dvigubais puslapiais ir juos skaitytojas turės praplėšti.
Brolių Mekų asmenybės, nors neįprastos, yra išskirtinai paprastos. Stengiausi, kad ir knyga būtų tokia. Įtraukianti, nenuspėjama. Tokia, kad ją būtų malonu laikyti rankose.
Knygoje esančios Mekų šeimos citatos, vietovardžiai ir nuotraukų aprašymai skaitytoją lydi lyg balsas už kadro, lipdantis istoriją į vientisą pasakojimą.
Dvigubi puslapiai yra lyg vokai – juos reikia perpjauti, kad būtų galima perskaityti Jono ir Adolfo laiškus, siųstus iš Niujorko į Semeniškių kaimą. Beje, knygos viršelyje yra popieriniai peiliai vokams atplėšti.