„Gyvenu čia jau keletą mėnesių, iš dalies tapau vietinė“, – prisipažįsta kuriam laikui į Honkongą savo biurą nusprendusi perkelti modelių agentūros „Modilinos“ vadovė Jolanta Sadauskienė.
Kodėl iš karantino Lietuvoje pabėgai taip toli?
Man patinka Honkongas, čia puikiai tvarkomasi su virusu: žmonės be jokių diskusijų ar interpretacijų suvokia grėsmę. Azijos šalys gerai sprendžia viruso reikalus. Jos priima tik su darbo vizomis keliaujančius žmones – turistų neįsileidžia. Ir aš čia esu su darbo viza – ne atostogauti atvykau.
Atskridus teko izoliuotis?
Honkonge niekas su virusu nejuokauja. Pirmiausia reikėjo dar Lietuvoje rimtai pasistengti, kad gaučiau reikiamą koronaviruso testą su daugybe sertifikatų. Atskridusi į Honkongą vėl turėjau atlikti tyrimą, parą praleisti vyriausybės suteiktame viešbutyje. Ir tik sulaukusi neigiamo testo atsakymo gavau leidimą toliau izoliuotis savo viešbutyje, kuris įtrauktas į vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tada – dvyliktos dienos testas ir laisvė!
Tos dvylika karantino dienų gražiuose apartamentuose neprailgo, turėjau puikią galimybę niekieno neblaškoma susitelkti į darbą, labdaros projektus, knygas, „Netflix“. Kambaryje turėjau treniruoklius, tad nesijaučiau nusigulėjusi.
Kokia situacija dėl COVID-19 Honkonge dabar?
Puikiai valdoma. Turbūt demokratija nėra pajėgi suvaldyti viruso... Kai dar buvau izoliacijoje, Honkonge kilo ketvirtoji banga. Šalyje atsiradus šimtui užsikrėtimo atvejų, visos ugdymo institucijos iškart perėjo prie nuotolinio mokymo, buvo uždaryti SPA, baseinai. Restoranų veikla leidžiama iki 18 valandos, prie stalo gali sėdėti tik du žmonės. Dabar būna 30–40 užsikrėtusių asmenų per dieną, bet niekas nekalba apie karantino švelninimą ar sienų atidarymą.
Išskridai su bilietu į vieną pusę?
Taip, nes nematau prasmės sėdėti Lietuvoje visiškame lockdown’e, ypač kai esu persirgusi COVID-19 ir turiu daugiau nei pakankamai antikūnų – tikiuosi, jų užteks ilgam. Šiuo metu Lietuvoje modelių agentūros negali dirbti, mūsų biurai išgyvena prastovas, negalime priimti modelių gyvai.
Kaip ten bėga tavo dienos?
Turiu daug darbo reikalų. Štai per savaitę bendraudama internetu patvirtinau tris naujus modelius ir jie pradėjo dirbti mūsų agentūroje.
Tačiau stengiuosi rasti laiko ir tiesiog gyventi: skaitau, sportuoju, išėjusi pasivaikščioti įveikiu po dešimt kilometrų, tobulinu buriavimo įgūdžius, mėgaujuosi saule, pagaliau – apsiperku, tyrinėju pasaulio virtuves. Lietuvoje, atrodo, to dar ilgai negalėsime daryti...
Gal Honkonge šiuo metu yra dirbančių „Modilinos“ modelių?
Taip, turime gražių pavyzdžių ir Honkonge, ir Kinijoje. Džiugu, kad modeliai nori dirbti saugiose šalyse. Turime rimtai nuotoliniu būdu studijuojančių ir puikiai šiose rinkose dirbančių modelių.
Baisiau nei COVID-19 yra baimė ir stereotipai, kad reikia sėdėti namuose. Kodėl virtualiose paskaitose būtina dalyvauti iš namų – juk galima ir iš saugių, visu pajėgumu dirbančių rinkų.
Europiečiai modeliai ten paklausūs?
Taip, tokie modeliai paklausūs visoje Azijoje ir tikrai puikiai dirba. Džiaugiamės dėl kiekvieno drąsaus savo žmogaus, kuris nusprendžia pasinaudoti nuotolinio darbo bei studijų galimybe ir modelio karjerą tęsia ten, kur šiandien tai įmanoma.
Kokia apskritai šiuo metu mados verslo padėtis, kaip vyksta modelių darbas?
Net per karus moterys mėgo puoštis, todėl mados verslas – amžinas. Jis sustojęs tik Lietuvoje. Čia negalima nusiimti kaukės į modelių atranką atėjusiam žmogui, negalima susitikimui skirti daugiau nei penkiolika minučių, tad apie kokį techninį darbą agentūros biuruose ar studijose galime kalbėti?
Daugelyje pasaulio šalių mados verslas tęsiamas ir per pandemiją, tik viskas vyksta su apribojimais. Tarkim, modeliai turi gyventi vienoje šalyje.
Koks Honkongas iš vidaus, ten būnant ilgiau?
Tai – vienas didžiausių pasaulio megapolių, čia susikerta daug tarptautinių korporacijų kelių. Kartu tai be galo gražus kraštas, jį sudaro daugybė salų, čia gyvenant jų nepamatyti būtų tiesiog nuodėmė.
Dabar Honkonge 15–25 laipsniai šilumos. Vos nušvitus saulei suintensyvėja vandens eismas, aplink kiekvieną uostą atsiranda besišvartuojančių jachtų, pasipila pavaikštinėti išėję žmonės. Tačiau visi su kaukėmis: nuo pandemijos pradžios jų negalima nusiimti. Per Kalėdas ir aš jachta plaukiojau po egzotiškas salas.
Čia esu ne pirmą sykį, Honkongą puikiai pažįstu, bet kaskart jį atrandu iš naujo. Džiaugiuosi turėdama galimybę ragauti puikių čionykščių maisto produktų, kurių neleidžiama įvežti į Europą. Tarkim, kasdien geriu kregždžių lizdų ekstraktą. Tai šimtmečius skaičiuojantis Azijos moterų grožio eliksyras, plačiai naudojamas ir kulinarijoje, ir kosmetikos industrijoje.
Kada grįši namo?
Jei nenumatytos aplinkybės nepargins į Lietuvą anksčiau, ketinu grįžti tik po karantino.
