Iš esmės balsuoju už vaiko laisvę, nepriklausomybę, galimybę ieškoti, atrasti, patirti, išsiaiškinti pačiam, pabandyti, suklysti, pasitaisyti… Kartais nusivilti, kartais savimi didžiuotis ir džiaugtis. Bet, kita vertus, vaikai gyvena su tėvais tam, jog jiems reikia priežiūros ir nukreipimo derama linkme.
Savo pastebėjimais dalijasi pozityvios tėvystės lektorė, asmenybės ugdymo trenerė, tinklaraščio jievaikai.lt autorė Vilma Juškienė.
Tėvų pareiga įskiepyti deramą ir pagarbų augančio žmogaus elgesį su kitais žmonėmis ir supančia aplinka. Taip, be abejo, vaikui vieni dalykai patinka, kiti ne, vaikas yra unikali asmenybė su savo poreikiais ir įpročiais, bet kai su žmonėmis ar dalykais susiduri akis į akį, derėtų elgtis taip, kaip reikia: mandagiai, pagarbiai, įsiklausant ir į kito poreikį, visiškai nepaisant to, ar tas, ką sutikai, vieta, kurioje esi, tau (ne)patinka.
Pagarbos ir tolerancijos aplinkai vaikus galima mokyti tradiciškai – aiškinant kas, kaip, kodėl, kada, su kuo, kaip greitai ir t. t. Bet toks aiškinimas dažnai būna ilgas, sudėtingas, eigoje kyla begalė klausimų ir paaiškėja, jog vienas teiginys prieštarauja kitam. Galiausiai toks aiškinimas baigiasi tėvų pasakymu „Taip tiesiog turi būti“ – suprask, išimtis iš taisyklės ir privalu tai išmokti atmintinai.
Gera žinia ta, kad vaikai yra be proto jautrūs aplinkai, jei sustoja ir pagalvoja – jie kuo puikiausiai žino ką, kaip ir kada dera daryti.
Bet dažniausia vaikai tiksliai žino, koks elgesys yra deramas, mandagus ir pagarbus. Minutėlę stabteli, pagalvoja ir sugalvoja!
Dar geresnė žinia, kad vaikus sustoti ir pagalvoti priverčia vos 4 gražiai ir draugiškai tėvų ištarti žodžiai – „Prašau, pabandyk iš naujo“. Viskas. Ramybė, draugiškas, skatinantis pamėginti dar kartą balso tonas, mielas žvilgsnis, šypsena ir vaiko elgesys iš naujo.
Šią frazę galima pasitelkti visais gyvenimo atvejais nuo tada, kai vaikas pradeda suprasti, kas sakoma (1,5 m.) iki senatvės.
Taip pat skaitykite: Kitas mylimojo veidas: koks jis tėtis pagal Zodiaką?
Ar pamenate, mokykloje būdavo tokios situacijos, kai per pertrauką bėgi strimgalviais griūdamas koridoriumi ar laiptais, o pro šalį einantis mokytojas sustabdo ir liepia grįžti ir nubėgtą kelią eiti iš naujo tik jau gražiai? Viskas panašiai ir auginant vaikus.
- Vaikas klykaudamas ir isterikuodamas prašo atsigerti? Ramiu tonu jam sakome: „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Nuėjus į teatrą per pertrauką lekia laiptais ir grūdasi pirmas į kavinukę? Sustabdome: „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Atmestinai susitvarkė kambarį / susidėjo drabužius / pasiklojo lovą? – „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Užuot stengęsis ir gražiai (pagal savo gebėjimus) piešęs, atmestinai priterliojo? – „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Buvote svečiuose, o susiruošus eiti namo, vaikas išlėkė pro duris nei „ačiū“, nei „sudie“ netaręs? – „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Skundžiasi, jog nepasidalina kažko su draugu ar broliu? – „Prašau, pabandyk iš naujo“.
- Nemandagiai / nepagarbiai reikalauja iš tėvų kažko (maisto, žaislo, drabužių, į kiemą, pas draugą, kompiuterio)? – „Prašau, pabandyk iš naujo“.
Jei paprašius pasitaisyti, nepavyko iš karto gerai, prašymą pabandyti iš naujo kartojame tol, kol pavyks bent jau patenkinamai. Bet dažniausia vaikai tiksliai žino, koks elgesys yra deramas, mandagus ir pagarbus. Minutėlę stabteli, pagalvoja ir sugalvoja!
Ne, nereikia vaiko engti ir kažko nenormalaus ar perdėto reikalauti, kalba eina apie paprasčiausią pagarbą aplinkai, apie elgesį su kitu tokį, kaip pats vaikas norėtų, jog kiti su juo elgtųsi.
Taip pat skaitykite: Pamokos, kurias tėvas privalo duoti sūnui
Tokiu būdu, pasitelkiant frazę „Prašau, pabandyk iš naujo“, išvengiama moralizavimo, pamokslavimo, vaiko žeminimo, jo elgesio smerkimo, vaiko sumenkinimo viešoje vietoje, t. y. girdint ir matant aplinkiniams. Tokiu būdu tėvų bendravimas su vaiku niekaip nėra vadovaujantis / liepiantis / autoritarinis – tėvai neprimeta savo supratimo ir nereikalauja tam tikro elgesio modelio – vaikas, paprašytas pabandyti iš naujo, pats savarankiškai priima sprendimą, kaip derėtų elgtis.
Maža to, toks pakartojimas turi privalumų:
- sprendimą priėmęs pats, vaikas kitą kartą analogiškoje situacijoje lengviau iš pirmo karto „pataiko“ elgtis deramai,
- jausdamasis savo gyvenimo ir elgesio šeimininku vaikas yra laimingas, o tai lygu geras vaikas,
- jei dažniausia vaikui neaiškiname ir nepamokslaujame, kaip derėtų elgtis, susiklosčius situacijai, kai privalome reikalauti tikslaus elgesio (juk būna tokių situacijų, pavyzdžiui, vestuvės), galime jo reikalauti, o vaikas klausys su malonumu, t. y. retai išsakomi tėvų reikalavimai geriau girdimi ir turi didesnį svorį bei poveikį,
- auginsime žmogų, kuris žinos, jog yra pajėgus savarankiškai tinkamai prisitaikyti bet kokioje nepažįstamoje ir naujoje situacijoje. Toks žmogus, patekęs į nepažįstamą aplinką, neišsigąs, neieškos pagalbos, bet susikaups ir žinos, ką toliau daryti.
Žodžiu, paprasčiausia frazė „Prašau, pabandyk iš naujo“ duoda tik pliusų!
Šaltinis – jievaikai.lt