Jogaila Morkūnas: „Blogiausia būtų numirti iš nuobodulio“

Jogaila Morkūnas
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2021-02-03 12:00
Karantinas, atrodo, nepalietė Jogailos Morkūno (47). Darbų, reikalų, skambučių – šimtai. „Na neeee, visgi palietė, bet širdyje nesustabdė: jau seniai šiame pasaulyje gyvenu, dar ne tokių fintų esu matęs. Pasakiau sau: geriau susirgsiu korona, nei numirsiu iš nuobodulio!“

Galima linksmintis, liūdėti, šėlti, graužtis, bet esmė lieka ta pati: gyventi turi būti įdomu, antraip – kam? Tokią išvadą padarė žurnalistė Grytė Liandzbergienė po susitikimo su pramogų pasaulio Jogaila Didžiuoju.

Ir iš tikrųjų, atrodo jis gaivus ir linksmas lyg pavasario gūsis. Gyvenimas klostosi puikiai, įdomiai net dabar, kai, anot jo, „kažkoks sušiktas virėjas iš Kinijos“ suvalgė, ko nereikia, ir pakirpo sparnus visam Žemės rutuliui. Turi daugybę visokiausių užsiėmimų, kilnių idėjų ir fantastiškų pasiūlymų. Trykšta optimizmu. Matyt, tai nepataisoma, prisipažįsta. Ne sykį susidūręs su įvairaus plauko krizėmis, užsiaugino pakankamai lašinukų, kad sugebėtų neatleisti nė vieno žmogaus, nesumažinti darbuotojams atlyginimų. Sunkmetis privertė išmokti suktis dar greičiau. „Kiek naujų žmonių pažinau, kiek Vilniaus pamačiau!.. Prisigalvoju visko – nukvakčiau, jei verkčiau ir liūdėčiau“, – greitakalbe beria Jogaila. Tik nenoriai kalba apie nuotolinius renginius – pramogų pasaulio ryklys tokius organizuoja nenoriai.

Prisigalvoju visko – nukvakčiau, jei verkčiau ir liūdėčiau.

O kaip reikalai asmeniniame gyvenime? „Mano bičiulis dažnai kartoja: „Žmonės po trisdešimties nesikeičia.“ Rodos, ši frazė tinka ir man, – juokiasi Jogaila. – Aš nestabilus. Visada toks buvau, ir nieko čia nepadarysi.“ Jis niekada ir neneigė, kad laisvė jam svarbesnė už priesaikas. Užtat „klaikiai“ myli savo mažas atžalas, stengiasi iš jų mokytis kantrybės, saviugdos ir visai nesuka galvos dėl apipaišytų namų sienų. „Argi gyvename dėl švarių sienų?“ – retoriškai klausia.

Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“.

Naujausi straipsniai