Filmavimo aikštelėse ji buvo nuo mažens, pateko į kino istoriją ir tik pastaruosius penkerius metus laikėsi kiek atokiau. Tačiau Jodie Foster (55) vėl vaidina: antiutopinėje juostoje „Viešbutis „Artemis“ ji – senutė slaugė.
Kol filmas rodomas, jai nėra kaip vengti žurnalistų. Nors šiaip Jodie kone tobulai įvaldžiusi meną slapstytis: aktorė, nešiojanti kasdienę „uniformą“ – chaki spalvos kelnes, patogias basutes, nailono kuprinę, – lengvai susilieja su paprastomis Los Andželo gyventojomis. O mėlynas akis ir aštrų žvilgsnį, atpažįstamą iš kultinio „Avinėlių tylėjimo“, slepia saulės akiniai. Paparacams tenka džiaugtis atsitiktine sėkme – mat juos pastebėjusi aktorė skuba prisidengti rankine ar maišeliu. Per daugiau nei penkis dešimtmečius Holivude ji išsiugdė erelio žvilgsnį ir geležinį atsparumą.
Visas gyvenimas kine – ne graži frazė. Jodie išties vaidina nuo trejų: pradžioje pasirodė reklamoje (tai buvo nuolatinis darbas, o ne vienkartinė laimėta atranka), paskui – seriale su broliu Buddy, vėliau – aibėje vaikiškų filmų. Visi keturi energingos damos Brandy Foster vaikai, kuriuos augino viena (su atžalų tėvu išsiskyrė iki Jodie gimimo), ilgiau ar trumpiau plušo filmavimo aikštelėje.
Pati Jodie sako visą gyvenimą praleidusi šalia mamos – Brandy augino jaunylę kaip draugę ar partnerę. Jos kartu keliaudavo, eidavo žiūrėti prancūziškų ir vokiškų filmų, kalbėdavosi apie darbus, kurių ėmėsi ir kurių atsisakė. „Ji vertė mane daryti tai, ko pati gerai nepajėgė, – prisimena aktorė naujame interviu. – Tai buvo įdomūs santykiai – sudėtingi, nuostabūs, tačiau ir sunkūs.“
Brandy, būdama kino prodiuserė, geriau už bet ką kitą suprato, kaip svarbu talentingai atžalai nelikti tik „vaiku aktore“. Ji pati rinkdavo dukrai vaidmenis, juos aptardavo, tačiau kartais Jodie net neskaitydavo scenarijaus, tik savo personažo dalį.
Aštuonerių ji pirmąkart suvaidino Martino Scorsese filme (tai buvo „Alisa čia nebegyvena“), o trylikos įkūnijo mažametę prostitutę Airis viename žymiausių šio kino kūrėjo darbų „Taksi vairuotojas“. Juosta buvo skandalinga, socialinės rūpybos tarnybos norėjo uždrausti režisieriui filmuoti dvylikmetę tokiu amplua, galiausiai buvo pasiektas kompromisas – atviresnėse scenose Jodie keitė devyniolikmetė sesuo Connie, su mergaite dirbo psichiatras ir psichologas, filmavimą stebėjo socialinė darbuotoja.
Už Airis vaidmenį ji buvo nominuota pirmajam „Oskarui“. Su šiuo darbu susijęs dar vienas skandalingas faktas: jaunutės Foster vaidmuo išprovokavo beprotį Johną Hinckley – norėdamas atkreipti aktorės dėmesį, jis šovė į prezidentą Ronaldą Reaganą. Šis įvykis sukrėtė Jodie iki širdies gelmių...
Vaikui nelengva būti pagrindiniu šeimos maitintoju (iš Fosterių ketverto Jodie greitai tapo didžiausia žvaigžde) ir jaustis atsakingam už mamos laimę. „Tai pirminis instinktas – atrodo, jei mama nirš, isterijos ištikta puls ant grindų ar neturės pinigų – mane paliks. O jei gausiu tik geriausius įvertinimus, viską padarysiu nepriekaištingai, taip nenutiks, – svarsto aktorė, pati auginanti du sūnus. – Ir šiandien jaučiuosi panašiai, kas atrodo keista – juk mano mama serga demencija ir gyvena kažkur, savo pasaulyje.“
Jodie motinystė visada buvo viena iš Holivudo mįslių (ji – iš tų garsenybių, kurios nori ir moka saugoti asmeninį gyvenimą). Pati prisipažįsta didžiąją gyvenimo dalį praleidusi viešumoje, todėl nieko taip nevertinanti kaip privatumą.
2013 metais, sakydama kalbą per „Auksinių gaublių“ ceremoniją (tais metais gavo Cecilio B. DeMille’io apdovanojimą už nuopelnus kino industrijai), ji atskleidė esanti netradicinės orientacijos, nors apie tai buvo kalbama dar nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, filmo „Avinėlių tylėjimas“ laikų. O ir šalia Jodie niekada nebuvo jokio vyro. Sūnus Charlesą (20) ir Kitą (16) ji augino su ilgamete partnere Cydney Bernard, kurią vadina tikra sielos seserimi. Net išsiskyrusios (2014-aisiais Jodie susituokė su režisiere ir aktore Alexandra Hedison (49)) buvusios mylimosios puikiai sutaria ir dalijasi vaikų globa.
Iki šiol taip ir nežinoma, kas berniukų tėvas (šis klausimas vis dar rūpi publikai; esama versijos, kad prie jų gimimo prisidėjo geras aktorės draugas prodiuseris Randy Stone’as (1958–2007) ar net kolega Melas Gibsonas). Tačiau motinystė Jodie tapo netikėtumų kupina patirtimi. Kol vaikai buvo mažesni, būtent dėl to filmavosi labai mažai – Foster tikina, kad dienos dėliojant lego ar kuriant daineles apie riešutų sviestą ir taip leido pasireikšti kūrybingumui, o išeiti iš namų ir palikti atžalas atrodė tikra auka.
Apie sūnus ji pasakoja palyginti mielai (įprastai Foster pasižymi uždarumu). Vyresnėlis Charlesas – be galo žavus ir spontaniškas, jaunylis Kitas – susikaupęs moksliukas. Kitaip nei jos mama, Jodie niekada nestūmė vaikų į filmavimo aikštelę ir... sako, kad dėl to jaučiasi šiek tiek kalta. Juk bent jau Charlesas – apsigimęs aktorius, geras komikas ir puikus improvizatorius. Bet ji nenorėjo, kad vaikai žinotų, jog jų mama – įžymybė, vaikystėje Charlesas net manė, kad ji... statybininkė.