Sakoma, tai, ką gyvenime turėjome gera ir svarbaus, deramai įvertiname tik tada, kai viso to netenkame. Vienas tokių ne visai įvertintų dalykų yra ozono sluoksnis. Bet… jei jo netektume, gailėtis būtų jau per vėlu…
Ozono sluoksnio katastrofa
Reikėtų pastebėti, kad Žemėje gyvename kaip tikriausiame Dievo užantyje. Ozono sluoksnis mūsų planetą yra įvilkęs tarsi į kokoną. Šis nuostabus kokonas mus saugo nuo kosminės radiacijos, piktųjų ultravioletinių Saulės spindulių ir pan. Jei būtume draugiški gamtai, ko gero, galėtume gyventi kaip rojuje. Bet kur tau, demonstruodami savo galias, užsimojome pranokti ir Aukščiausiąjį. Tik... pamiršome labai svarbų dalyką: kiekvienas mūsų veiksmas turi atoveiksmį. Taigi posakį „kaip danguje, taip ir žemėje“ šiuo atveju nesuklysime pateikę atvirkščiai: „kaip žemėje, taip ir danguje“. Mūsų paskleisti teršalai, apkeliavę dirvožemį, vandenynus ir padarę ten savo „juodą darbą“, kyla į dangų. Šiandien apgailestaudami galime konstatuoti faktą: saugusis mūsų kokonas retėja ir atveria didžiules skyles pavojingoms Saulės atakoms.
Mokslininkų pateikta statistika byloja, kad kasmet ozono sluoksnis suplonėja maždaug 0,5 proc. Naujausios studijos pateikia skaičiavimus, esą jei visiškai nesiliausime toliau be atodairos naudoti įvairių pavojingų chemikalų, apie 2050 m. galime netekti net iki 60 proc. šiandieninio ozono kiekio.
Ar situacija gali pagerėti?
Kuo kvepia ozono sluoksnio netektis? Pasekmės būtų išties liūdnos. Pasak mokslininkų, kuo labiau retėtų ozono sluoksnis, tuo smarkiau nukentėtume. Prasidėtų masinė odos vėžio epidemija, katastrofiškai gausėtų sergančiųjų katarakta, silptų imuninė sistema ir pan. Nukentėtume ne tik mes, bet ir visi gyvi organizmai: augalai, gyvūnai. Ultravioletiniai spinduliai ypač alina ir naikina mikroskopinius vandenų organizmus, vadinamąjį fitoplanktoną, kurie yra ne tik pagrindinis vandens gyvūnų maistas, bet ir aktyviai veikia klimato kaitą. Plonėjantis ozono sluoksnis sukeltų problemų ir ūkiams – agresyvių saulės spindulių paveikti augalai prasčiau derėtų. Juos dargi alintų rūgštūs lietūs…
Taigi susirūpinti išties yra dėl ko. Ar tai labai pavojinga, mokslininkai kol kas nedetalizuoja, bet pripažįsta, kad reikia būti labai budriems ir akylai stebėti situaciją. Europos dermatologai perspėja žmones, kad jie pernelyg nesilepintų saulės spinduliais ir atidžiau saugotų savo odą.
Ar ozono sluoksnio irimas – neatšaukiamas procesas? Tyrinėtojai sako, jog tai neprognozuojama. Tačiau kelia mintį, kad jei dabar iš apyvartos išguitume visus ozonui kenksmingus chemikalus, galėtume tikėtis, jog atsivėrusios ozono skylės apie 2065–2070 metus išnyktų. Gaila, bet šioje istorijoje visgi negalime rašyti taško, tik daugtaškį. Lieka dar daug neatsakytų klausimų…
Įdomu žinoti
- • Ozono sluoksnį 1913 m. atrado prancūzų fizikai Charlesas Fabry ir Henris Buissonas. Bene didžiausių pasiekimų tyrinėdamas ozoną pasiekė britų meteorologas Gordonas Milleris Bourne‘as Dobsonas. Jis sukūrė ir spektrofotometrą, kuriuo buvo galima išmatuoti stratosferos ozono kiekį nuo žemės. Šio meteorologo vardu pavadintas ir ozono sluoksnio matavimo vienetas.
- • 1996 m. amerikiečių mokslininkams F. Raulandui, N. Mosinai ir vokiečiui P. Krutcenui buvo įteikta Nobelio premija už tai, kad jie dar 1970 metais paskelbė, jog ozono sluoksnį ardo freonai – chloro, fluoro, bromo angliavandeniliai.
- • Šiandien jau kuo aiškiausiai žinoma, kad ozono irimą ties abiem ašigaliais daugiausia skatina chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai, anksčiau plačiai naudoti šaldytuvų, aerozolinių purškalų bei kitų produktų gamybai. Pavojingiausių chemikalų buvo atsisakyta 1987 m. Tai patvirtino Monrealio protokolas. Deja, šių medžiagų likučiai stratosferoje migruos ir ozono sluoksnį drums dar ne vieną dešimtmetį.
- • Ozonas – tikrų tikriausias paradoksas. Mums, žmonėms, jis yra ir gyvybiškai reikalingas, ir mirtinai pavojingas. Viskas priklauso nuo to, kokiame aukštyje jo esama. Kaip jau minėjome, keliasdešimties kilometrų aukštyje plytintis ozono sluoksnis saugo mus nuo pavojingųjų Saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių. Nusileidęs žemyn, ozonas tampa mirtinai pavojingomis dujomis – jų įkvėpus galima smarkiai apsinuodyti. O jei ozonu užterštame ore pabūtume ilgiau, atsėlintų mirtis. Uždustume, nes ozonas trukdo kraujui pasisavinti deguonį.
Būkime atsakingi!
- • Neseniai visame pasaulyje gaminant aerozolius buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Kai faktas mokslininkų buvo pastebėtas, pažangiosios šalys šių medžiagų atsisakė, bet kai kuriose besivystančiose jos naudojamos iki šiol. Europos Sąjungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl pirmenybę derėtų teikti jos šalių gaminiams.
- • Pirkdama naują elektros prietaisą, ypač šaldytuvą, rinkitės paženklintą ekoženklu. Kur kas daugiau tikimybės, kad toks prietaisas skleis mažiau ozono sluoksnį ardančių pavojingų medžiagų.
- • Užsimojote remontuoti namus? Stenkitės naudoti mažai lakiųjų organinių junginių turinčius ar visai jų neturinčius dažus bei lakus. Pirmenybę teikite dažams su užrašu „VOC-free“, „no-VOC“, „zero-VOC“. Juose nėra tirpiklių, konservantų ir kitų pavojingų medžiagų.
- • Naudodami bet kurį chemijos gaminį, laikykitės jo aprašyme pateiktų saugumo nurodymų ir rekomendacijų. Jokiu būdu nemaišykite kelių skirtingų chemikalų! Prieš pirkdama bet kokį chemijos gaminį, atidžiai perskaitykite etiketę, patyrinėkite pasiūlą ir išsirinkite mažiausiai pavojingą. Jeigu tai neįmanoma, ieškokite alternatyvų, gerai pasvarstykite, ar tos priemonės jums tikrai būtinai reikia.
- • Nieku gyvu nemeskite skystų tirpiklių turinčių dažų likučių ir kitų pavojingų chemikalų į bendrojo naudojimo atliekų konteinerį, nepilkite į klozetą ar kriauklę. Būtų idealu, jei pavojingas atliekas nuvežtumėte jas utilizuojančiai įmonei.
Atkreipkite dėmesį į ženklus
Kaip žinia, ekologijos filosofija skatina buityje vartoti kuo mažiau chemikalų. Jeigu jų visiškai išvengti nepavyksta, rinkitės tokius, kurie yra draugiškesni gamtai ir neardo ozono sluoksnio. Vertėtų pirmenybę teikti
paženklintiems specialiaisiais ekoženklais, nurodančiais, kad priemonė ozono sluoksniui nepavojinga.
Vieningo sutartinio ženklo kol kas nėra. Taigi ženklų bei užrašų galite rasti įvairių. Dažniausiai pasitaikantys užrašai: „CFC free“, „No CFCs“, „Ozone friendly“, „Ozone safe“.
Keletas ženklų pavyzdžių
