„Jei nebėgioju, atrodo, kad kažko trūksta,“ – teigia kunigas Evaldas Darulis

Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Eglė Užkuraitė
Publikuota: 2018-08-26 13:40
Brolis Evaldas Darulis iš kitų kunigų išsiskiria mėgstamų veiklų gausa. Jį dažnai galima sutikti be abito, vilkintį įprastais rūbais ir bėgiojantį miško takais. Kunigas tikina, kad kiekvienas žmogus, norintis gyventi pilnavertiškai privalo turėti patinkančių užsiėmimų.

Kaip jūsų gyvenime atsirado sportas? Ar nuo mažens esate aktyvus?

Taip, aktyvus esu nuo mažens. Tačiau lengvąja atletika, kaip sporto šaka, susidomėjau šiek tiek vėliau.

Kodėl iš visų sporto šakų pasirinkote būtent bėgimą?

Tiesiog man visuomet patiko bėgioti. Juk vaikystėje mes visi lakstome, tik vėliau ateina toks laikas, kai žmogus atpranta bėgioti.

Tik vėliau, kai pradėjau studijuoti Italijoje, rimčiau atradau bėgimą.

Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.
Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek kartų per savaitę sportuojate? Kaip atrodo įprasta jūsų treniruotė?

Stengiuosi, kad per savaitę būtų bent penkios, šešios treniruotės. Tad bėgioju beveik kiekvieną dieną. Dažniausiai liepos bei rugpjūčio mėnesiai bėgimo prasme man būna laisvesni. Tuomet bėgu tris arba keturis kartus per savaitę. Tokį laikotarpį vadinu atsistatymo, poilsio metu. Be to, pagrindinės varžybos jau būna pasibaigusios, o parapijoje atsiranda daugiau darbų – santuokos, krikštai. Tad tai metas, kai bėgiojimas pasidaro truputį pasyvesnis, nors jeigu žiūrėtume į kitų žmonių gyvenimą, vis tiek būtų pakankamai aktyvus.

Jeigu tik padarau ilgesnę pauzę ir nebėgioju, man pasidaro negera. Atrodo, lyg kažko trūktų, kažko būčiau nepadaręs ar neįgyvendinęs.

Ar turite mėgstamiausią savo maršrutą Vilniuje, kuriuo dažniausiai bėgate? Koks jis?

Tai Karoliniškių regioninis parkas. Ten apstu miško takelių, kalnų ir pakalnių. Yra daug įkalnių bei nuokalnių. Bėgiodamas girdi paukščių čiulbesį, pamatai kėkštų šeimyną. Ten jaučiuosi tarsi būčiau atsiplėšęs nuo dimiesčio.

Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.
Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek kilometrų dažniausiai įveikiate vienos treniruotės metu?

Vidurkis būna apie 10 km.

Tokią distanciją planuojate bėgti ir Vilniaus maratone?

Taip. Matote, tuo metu man bus kaip ir Mišių laikas. Ateisiu į starto vietą ir tuomet turėsiu valandą iki Mišių, tad distanciją turėsiu nubėgti greičiau nei per valandą. Tikiuosi užtrukti iki 40 minučių, kad dar suspėčiau į Mišias.

O įprastomis dienomis, kaip derinate darbus su bėgimu? Kada jam randate laiko: bėgate ryte ar vakare?

Man patinka bėgti, kai esu jau išsibudinęs. Ankstyvą rytą to daryti nemėgstu. Tad lieka po porą valandų iki maitinimosi arba jau po valgymo. Dažniausiai tai būna 11 val. arba 15-16 val. Keletą vakarų per savaitę bėgu su bendraminčiais: antradieniais su Bernardinų bėgikais (tai mūsų parapijos lengvosios atletikos grupelė), trečiadieniais prisijungiu prie „Capital Runners“ bėgikų.

Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.
Kunigas Evaldas Darulis / Asmeninio archyvo nuotr.

Minėjote, jog kartą per savaitę bėgate kartu su Bernardinų bėgikais. Socialiniame tinkle „Facebook“ teko pastebėti itin nuotaikingus kvietimus bėgti, pavyzdžiui, „Bėgame skanauti bulvių plokštainio“. Papasakokite daugiau.

Mano tikslas yra, kad žmogus suprastų, jog sportas, judesys yra ne tik fizinio, bet ir dvasinio gyvenimo kokybės garantas. Norisi pritraukti net ir tuos, kurie nė karto nėra bandę bėgti.

Su Bernardinų bėgikais mes bėgame į mūsų įsirengtas dirbtuvėles ir juose iš molio lipdome įvairiausius daiktus. Kartais valgome plokštainį, o kartais prisirenkame šeivamedžio, iš jo padarome sirupą ir kepame blynus. Stengiamės, kad tai būtų ir pabėgiojimas, ir pabendravimas, kad kurtųsi bendraminčių bendruomenės. Štai ir aš pats, neseniai grįžau iš sporto stovyklos, kuri vyko Lapiuose. Važiavau ten su parapijos vaikais, kurie visą savaitę aktyviai stovyklavo ir tuo pačiu sportavo. Tėveliai džiaugiasi ir noriai juos išleidžia. Tokiu būdu ir atsiranda įdirbis.

Bažnyčia nėra vien tik vieta, kurioje meldžiamasi. Tai vieta, kurioje galima tiesiog pabūti kartu, net jeigu tai yra ir netikintys žmonės.

O kokia būna aplinkinių reakcija, kai pasakote, kad bėgiojate? Juk dažnas kunigus įsivaizduoja tik vilkinčius abitus, nuolat besimeldžiančius ir neturinčius kitų užsiėmimų, pomėgių bei laisvalaikio.

Man dabar sunku apie kitus kalbėti, nes aš pomėgių turiu daug. Manau, kad kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir kunigas, jeigu jis nori gyventi kokybiškai, turi atrasti laiko ir mėgstamiems užsiėmimams. Juk tokiu būdu tu atsipalaiduoji, pailsi, užmezgi naujas pažintis, patiri įvairių nuotykių. Bent jau aš, be šių dalykų neįsivaizduoju savo gyvenimo. Turiu turėti laiko ir sau. Jeigu jo nėra, tiesiog pavargstu. Be to, tie širdžiai malonūs dalykai kasdienybėje yra tarsi maži lašeliai, kurių dėka, tu atostogauji. Kiekvieną dieną tu turi bent vieną valandą atostogų. Man tos atostogos yra, pavyzdžiui, bėgimas Karoliniškių regioniniame parke. 

Visi mes žmonės – visi mes galim bėgti! „Visi mes žmonės“ komanda kviečia kartu įveikti 4,2 km. trąsą artėjančiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ rugsėjo 9-ąją dieną. Visi, mylintys bėgimą ir žurnalą „ŽMONĖS“ bėgs maratone! Prisijunk ir Tu!

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai