Jausmingoji atlikėja Monika Linkytė – atvirai apie Londoną, ateities planus ir meilę

Monika Linkytė / Naglio Bieranco nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-03-12 20:54
Dainininkė Monika Linkytė (25) per pastaruosius metus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime užsibrėžė nemažai tikslų. Šiuo metu Londone besimokanti atlikėja neseniai praūžusioje Knygų mugėje pristatė savo EP ,,Old love“. Su Monika kalbame apie kūrybą, meilę, muziką, mokslus ir meilę.

Monika, išties nesėdi vietoje ir po truputį užkariauji pasaulį. Koks šiuo metu tavo gyvenimo tempas?

Visi to klausia: kaaaip tu suspėji? O aš galiu atsakyti tik paprastą banalų dalyką – kuo daugiau darai, tuo daugiau ir spėji. Nežinau, tiesiog tikiu, jog kai darai tai, kas tau skirta, sekasi suspėti ir gyventi sparčiausiu tempu. Mokausi Londone, čia radau keletą žmonių, su kuriais šiuo metu kuriame. Tikiuosi, jog tai išaugs į albumą, kuriuo galėsiu pasidalinti rudenį. Manau, jog žmogus turi išmokti džiaugtis čia ir dabar. Šiuo gyvenimo tarpu žaviuosi lygiai taip pat, kaip ir kitais savo gyvenimo tarpsniais. Kiekviena diena skirtinga. Kai esu Londone, pasineriu į universiteto reikalus, kūrybą, stengiuosi pamatyti kažką naujo, išeiti į miestą puodelio kavos ir pasiklysti Londono gatvelėse. Lankau ir jogos centrą, kurį atradau visai neseniai. Tad rytas dažnai prasideda dar anksčiau nei įprastai.

Šiuo metu tiesiog nelieka laiko tuštiems pokalbiams, mintims ir žmonėms. Dažnai turiu rinktis, kas man svarbiau tą akimirką: pažiūrėti serialą ar prisėsti dar valandėlei prie muzikos, išeiti su draugais kavos ar atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus. Kartais labai norisi atsikvėpti ir nieko neveikti, bet kartu tai motyvuoja kuo geriau paskirstyti laiką, neatidėlioti darbų, kiek įmanoma viską padaryti iš karto. Kad liktų laiko pažiūrėti ir mėgstamą serialą.

Naglio Bieranco nuotr.
Naglio Bieranco nuotr.

Prieš tai studijavai medicinos ir teisės fakultete. Ar nuoširdžiai džiaugiesi dabartiniu pasirinkimu – muzikos kūrybos studijomis?

Kaip jau ir minėjau, studijuodama muziką esu savo vietoje. Ko nejaučiau mokydamasi prieš tai pasirinktas specialybes.

Kas labiausiai žavi akademinėje aplinkoje?

Mano dėstytojai universitete yra tikrai ypač talentingi žmonės. Džiaugiuosi galėdama mokytis iš Femi Temowo. Jis yra vienas geriausių džiazo gitaristų Didžiojoje Britanijoje, dirbęs kartu su „The Roots“, Andrea Bocelli, Amy Winehouse ir kitais. Tokie dėstytojai ne tik moko muzikinių dalykų, bet ir motyvuoja bei įkvepia. Tai yra neįkainojama patirtis.

Kas sunkiausia būnant toli nuo gimtinės?

Kadangi labai dažnai būnu Lietuvoje, vieniša tikrai nesijaučiu. Žinoma, prie to prisideda ir tai, jog Londone gyvename kartu su broliu ir jo drauge. Tad jaučiuosi kaip namuose, tik išėjusi pamatau, jog automobiliai važiuoja kita kelio puse. Labiausiai pasiilgstu sūrelių, nes labai mėgstu juos pusryčiams.

Išleidai ,,Old love“ EP. Pavadinimas kažkuo susijęs su tavo asmeniniais išgyvenimais?

Jame tos dainos, kurias rašiau pastaraisiais metais. Kaip ir minėjau, panašu, jog radau bendraminčių Londone, tad tolimesnė kūryba, tikėtina, turės šiek tiek kitokio braižo. Norėjau šį etapą apibendrinti.

Užslėptų minčių nėra, pavadinimo toli ieškoti nereikėjo. Tai istorijos, kurias norėjau papasakoti.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Turint tokią įtemptą dienotvarkę lieka laiko asmeniniam gyvenimui, meilei, vaikinui?

Randu laiko sau. Tikiu, jog norėdami būti aktyvūs savo veikloje, pozityvūs, laimingi, turime nuolat dirbti su savimi, savo mintimis, investuoti į save: skaityti, keliauti, prižiūrėti savo sielą ir kūną.

Randu laiko kūrybai, nes be jos, tikriausiai, būtų sunku rasti kitą erdvę, kur galėčiau išsireikšti ir atiduoti savo sukauptų emocijų perteklių. Mokausi muzikos, tai šiandien man yra ypač svarbu. Viską stengiuosi įgyvendinti 100 procentų. Esu perfekcionistė, tad savo srityje aš kasdien noriu pranokti save, pažiūrėti, gal dar galiu žengti laiptelį į priekį. O būna juk visaip. Randu laiko už visą tai padėkoti Visatai, Dievui, Energijai – man nesvarbus šitos visumos vardas, manau, kad kiekvienas gali pasirinkti, kaip jis tą visumą vadins. Žinoma, kartais taip norėtųsi laiko turėti dar štai ir tam žmogui, ir tam darbui, o dar ir tam pasivaikščiojimui po senamiestį – bet jo yra tiek, kiek yra. Tikiu, kai atsiras žmogus, su kuriuo man bus gera kalbėtis iki paryčių ir kartu gerti aviečių arbatą, diena susidėlios taip, kad laiko užteks viskam.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai