Jauni muzikantai „Velvet“ ragina nepasiduoti blogiems jausmams: „Norime būti išgirsti“

Kada susikūrė grupė „Velvet“? Kokia jūsų istorija?

Mūsų grupė susikūrė 2018 metais Alytuje. Tai buvo būgnininkas Mykolas, vokalistas-gitaristas Tadas bei kiti grupės nariai. Po to prisijungė saksofonistas Matas, tada vokalistė Saulė ir galiausiai į grupę atėjo bosistas Uosis. Tadas su Mykolu susipažino dar pagrindinėje mokykloje, 9-oje klasėje tapome klasiokais ir dažnai laiką leisdavome kambarėlyje šalia muzikos kabineto. Tadas ir Matas buvo klasiokai nuo pirmos klasės, mes jam pasiūlėme prisijungti prie grupės per darbų pamoką. Mykolas pažinojo Saulę ir, kai mūsų buvusi vokalistė išėjo iš grupės, pakvietė ją dainuoti su mumis. Uosis tapo nariu visai neseniai, bet mes jį visi taip pat pažinojome gan ilgai.

Kada buvo tas lūžio taškas, kai nusprendėte, jog norite būti išgirsti ir pastebėti?

Kažkokio lūžio taško nebuvo, bet visą laiką norėjome būti išgirsti, pastebėti, tačiau žinojome, kad tai bus tik tada, jei įdėsime labai daug darbo. Manau, tas darbas ir repeticijos po nemažai laiko mums ir atnešė tokį vaisių, kad dabar esame kažkiek atpažįstami.

Jūsų grupėje kažkas prisiima lyderio poziciją?

Nelabai. Galbūt kitaip gali atrodyti scenoje, bet tarpusavyje esame lygūs, visų nuomonės svarbios ir visi vienas į kitą atsižvelgiame.

Kaip gimsta muzika?

Tai yra procesas, kuris nebūtinai visada kartojasi. Tai nereiškia, kad vienas žmogus turi parašyti muziką, ar visa grupė kartu. Gali būti ir tas, ir tas, gali būti pašalinė emocija. Muzika gimsta tada, kai mes kažką jaučiame. Visos mūsų išleistos dainos pasakoja kažkokią istoriją, kurią išgyvenome mes visi kartu, arba kažkuris iš mūsų. Tačiau net kai kažkas sugalvoja melodiją ar žodžius ir mes tai pagrojame kartu, bandome suprasti tą emociją, kad galėtume ją išreikšti tinkamai. Muzika gimsta tada, kai nori kažką papasakoti.

Kur ieškote įkvėpimo?

Daugiausiai iš gyvenimo pamokų. Manome, tai yra geriausias įkvėpimas, kai gali papasakoti kažkokią savą istoriją. Manau, kiekvienas žmogus gali su tuo tapatintis, ir kai taip nutinka, daina labiau paliečia žmones.

Ar sunku šiais laikais įsitvirtinti Lietuvos muzikos padangėje?

Šito nelabai dar galime atsakyti, nes dar nežinome, ar patys esame labai įsitvirtinę, tačiau kalbant apie tai, kaip tai pasiekti, manau, reikia labai to norėti, įdėti daug darbo bei tikėti tuo, ką darai.

Kaip manote, ko reikia, kad jauni atlikėjai būtų pastebėti?

Tikrumo. Reikia žinoti, ką nori pasakyti, kokią žinutę nori skleisti. Svarbiausia -  pasitikėti savimi, nes jei nepasitikėsi savimi, kiti taip pat tavimi sunkiai pasitikės.

Ką išsinešėte iš Sapiens Music projekto?

Iš tikrųjų, iš Sapiens Music projekto išsinešėme labai daug ne tik gerų emocijų, tačiau ir nuostabias pažintis. Manau tiek man, tiek Tadui tai liks vienu šilčiausių ir gražiausių prisiminimų visam gyvenimui. Esame labai dėkingi už galimybę čia atvykti, už visus patarimus kurie buvo pasakyti Sauliaus Baradinsko, ir, aišku, už tai, kad galėjome padainuoti iš visos širdies.

Kokią dainą atlikote ir apie ką ji?

Atlikome dainą „Mėnuli“. Tai yra savęs padrąsinimas – net tada, kai yra labai sunku, praradus artimą žmogų, nebūtina visąlaik būti nusiminusiam, nes net didžiausias skausmas praeina. Eilutė „Jos žvelgs į tave dar tūkstančius naktų“ yra įtikinėjimas, kad dar bus svarbių žmonių tavo gyvenime ir jei pasiduosi dabar, prarasi tai, kas gali tavęs laukti ateityje.