Aktorė Eglė Jackaitė visai neseniai sugrįžo iš saule lepinančio krašto. Su dviem sūnumis, Eliju ir Jokūbu, moteris svečiavosi Dubajuje. Ten visi kartu paminėjo Elijo pirmąjį jubiliejų ir sugrįžo kupini pačių geriausių įspūdžių.
Egle, Dubajuje lankėtės jau antrąjį kartą. Abu kartus turėjote konkretų planą, ką veiksite, apžiūrėsite, ko paragausite?
Ši kelionė nebuvo ilgai planuota. Vos radusi laisvų tarp spektaklių dienų, susikroviau lagaminą ir išskridau ten, kur šilta, kur labai šilta (šypteli). Lietuvoje pastaruoju metu buvau užimta, turėjau tiek daug spektaklių, taip pat užsakomųjų renginių, o dar ir studentai kolegijoje ruošėsi egzaminui. Jaučiausi pavargusi, be galo išsiilgusi saulės. Aš svajojau apie atostogas! O svajonės pildosi. Išskridau į saulėtą kraštą pirma, tuo tarpu mano vaikai Jokūbas ir Elijas pas mane atskrido po 3 dienų. Būtumėm skridę visi kartu, bet Jokūbui netikėtai nukėlė paskutinio egzamino datą, tad planus teko pakeisti.
Gyvenote kartu?
Pirmą sykį keliaujant mano vaikai gyveno atskirai. Kadangi aš atskridau anksčiau, manęs laukė mano gera draugė Algirda, kuri Dubajuje gyvena daugiau nei 10 metų, tad ji pakvietė mane į savo namus. O už kelių dienelių atskridę mano sūnūs gyveno savarankiškai, netoli mūsų, na, 10 minučių kelio atstumu.
Tai – gera patirtis broliams, nes jie ypač vienas kito pasiilgsta, mat Jokūbas jau seniai gyvena Vilniuje. Laikas jiems kartu Dubajuje – neįkainojamas. Abiem. Tai juos dar labiau suartino. Man atrodo, Elijas ilgiau pabuvęs kartu su broliu dar labiau užaugo. Elijui šios atostogos tapo ir vyriškumo mokykla.
Atostogos su šeima – ne visiems. Kiti renkasi atostogauti be vaikų, su draugais, bet jūs priešingai – dažnai leidžiatės aplankyti naujų vietų su sūnumis. Maža su tėvais daug keliaudavote? Iš kur tas gražus kelionių tradicijos puoselėjimas?
Man gera keliauti kartu su visa šeima. Tai ypač mums visiems trims brangus laikas kartu. Visi mes tai vertiname ir patiriame nepaprastą džiaugsmą, daugybę nepamirštamų įspūdžių.
Kelionių savo gyvenime turėjau pačių įvairiausių ir ne visada vien tik su šeima.
Elijas Dubajuje atšventė savo pirmąjį jubiliejų, vaikui suėjo dešimt metų. Tai pirmasis jo gimtadienis užsienyje?
Taip. Pirmas. Pirmas gimtadienis ir dar toks ypatingas. Jubiliejus! Elijui mes su Jokūbu buvome paruošę daug siurprizų ir jo gimtadienio dieną nuostabiai leidome laiką vandens atrakcionų parke, po to visi kartu ėjome į mums labiausiai patikusią kavinę-lauko terasą. Įnešė padavėjas skanų tortą su žvakutėmis, Elijui jo dieną išties siurprizų netrūko! Na ir galiausiai, grįžome namo, žaidėme stalo žaidimus ir jaukiai vakarojome visi drauge.
Sugrįžę gimtadienį atšventėte ir Lietuvoje. Papasakokite, kaip šventėte ir kur?
Pirmąkart gimtadienį Elijas šventė tris kartus: Dubajuje (tikrąją gimtadienio dieną), mokykloje – su klasės draugais ir dar jis labai norėjo švęsti kartu su jo krepšinio komandos draugais, kitais savo artimiausiais. 10 metų – ne kasdieną, tai negalėjau sūnaus nuliūdinti ir visus jo norus išpildžiau. Elijas išaugo iš „Žaidimų kambario” ir pirmą sykį jo gimtadienį šventėme „Tire“ (šaudykloje). Vaikai jį sveikino, visko linkėjo, po to šaudė į taikinius, buvo suskirstytos komandos, o po žaidimo apdovanoti taikliausieji! Žinoma, vaišės, tortas su 10 žvakučių, sugalvotas noras ir susirinkusių draugų dainos jubiliatui! Beje, aš irgi gavau daug gėlių. Džiugu, kai sveikina per vaiko gimtadienį ir mamą. Gi, ir man šventė! (šypsosi).
Ko labiausiai Elijas gimtadienio proga norėjo?
Elijas ne pagal metus subrendęs, gal dėl to, kad turi 13 metų vyresnį brolį. Jis nieko neprašė ir nuoširdžiai džiaugėsi, kad kelionėje esame visi kartu. Tai ir priėmė kaip didžiausią, brangiausią dovaną.
Savo vaikams jūs visuomet stengiatės viską atiduoti. Yra dalykų, kurių nei už ką jiems neleistumėte?
Tėvai vaikams – durys į gyvenimą. Jie įeina per jas, rūpinamės jais, stengiamės dėl jų, mylime juos besąlygiškai. Tačiau jie mums nepriklauso, niekam niekas nepriklauso ir negalime vienas kito savintis. Esame vieni dėl kitų. Pasirinkimus darome kiekvienas individualiai. Kiekvienas turime savo patirtis. O ir klystame kiekvienas, juk tai – taip žmogiška. Vaikai – mūsų mokytojai. Aš kartais pajuokauju apie savo jauniausiąjį sūnų ir sakau, kad Elijas yra vienintelis vyras, su kuriuo nesusitvarkau (juokiasi). Iš tikrųjų, mano sūnūs Jokūbas ir Elijas – geriausia, kas man gyvenime yra nutikę.
