Vis dažniau pasigirsta atvejų, kai nuo infarkto ar koronarinės širdies ligos miršta vis jaunesni žmonės. Kardiologų teigimu, nors ir sunku nustatyti tikrąsias susirgimų širdies ligomis jaunėjimo priežastis, tačiau viena iš jų yra aiški – tai greitėjantis gyvenimo tempas.
„Mitas, kad infarktas ištinka tik vyresnio amžiaus žmones – juos patiria ir 40-mečiai, ir vis dažniau netgi jaunesni. Koronarinės širdies ligos jaunėja, ir šios ligos itin „myli“ gyvenančius intensyviau, savęs netausojančius. Dar dirbant Skubios pagalbos skyriuje teko sutikti jaunesnių nei 40-ies metų pacientų, kuriuos ištiko infarktas, ir didžioji dalis jų – rūkantys. Rūkymas dažnai yra neatsiejama spartaus gyvenimo tempo dalis“, – atkreipia dėmesį Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Tačiau, pasak gydytojo, ne paskutinę vietą užima ir paveldimumas: „Jeigu asmens tėvą iki 55 metų ar mamą iki 65 metų yra ištikęs infarktas, rizika jį patirti išauga ir pačiam žmogui. Yra šeimų, kur ne tik tėvai, bet ir broliai, seserys yra patyrę infarktus arba jiems atliktos širdies šuntavimo operacijos, širdies kraujagyslių plėtimai ir stentavimai. Jų pirmos eilės giminaičiai papuola į padidintos rizikos grupę.“
Kardiologas taip pat atkreipia dėmesį ir į „juodas“ dėmes Lietuvoje – rajonus, kuriuose gyvenantys žmonės mažiau linkę rūpintis savo sveikata. Higienos instituto duomenimis, 60-mečių ir vyresnio amžiaus šalies gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis mastas miestuose vidutiniškai siekia 664 atvejus 1000 gyventojų, o kaimuose – 572 atvejus 1000 gyventojų. Santykinai didžiausia dalis sergančiųjų širdies ir kraujotakos sistemos ligomis gyvena Visagino, Kupiškio, Zarasų rajonų savivaldybėse. Mažiausiai „širdininkų“ – Neringos savivaldybėje.
„Nors sergamumas miestuose ir yra didesnis, tačiau būtent čia ligų diagnostika, sveikatos paslaugų prieinamumas yra geresni. Be to, miestų gyventojai skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, o gyvenantieji kaimuose mažiau domisi savo fizine būkle, sveikatos paslaugos čia taip pat yra sunkiau prieinamos, trūksta specialistų“, – teigia gyd. P. Trinkauskas.
Tačiau kardiologas džiaugiasi tuo, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo širdimi ir kraujagyslių sistema: „Tai jauni žmonės, kuriems vos per 30 metų. Nors jie neturi jokių nusiskundimų, bet rūpinasi savo sveikata – mityba ir gyvenimo įpročiais.“
Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai vieningi – būtų idealu, kad didėjant žmonių sąmoningumui, būtų pastebimas ir augantis savo sveikata besirūpinančių žmonių skaičius. Jei žmonės būtų fiziškai aktyvesni, mestų rūkyti, sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis būtų mažesnis.
Rūpinantis savo sveikata pravartu pagalvoti ir apie finansines apsaugas, susirgus sunkia liga. Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ duomenimis, per 2015–2017 m. klientams, patyrusiems ūmius miokardo infarktus, insultus ar kitas širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančias ligas, iš viso išmokėta beveik 350 tūkst. eurų. Didžiausia išmoka siekė beveik 51 tūkst. eurų – tiek išmokėta klientui, patyrusiam ūmų miokardo infarktą.
„Savo sveikata pasirūpinti paprasčiau, kol dar esame sveiki. Tai galioja ir asmeniniams finansams – jų saugumu turėtume rūpintis visi, nelaukdami, kol ištiks nelaimė. Turint tinkamą finansinę „pagalvę“, net ir sunki liga neišmuš iš vėžių“ , – sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Siekdama atkreipti dėmesį į aukštą sergamumą bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ sukūrė specialų įrankį – širdies amžiaus skaičiuoklę manoširdis.lt. Ją pasitelkus kiekvienas gali įsivertinti, koks yra jo širdies amžius ir ar šis amžius sutampa su realiu žmogaus amžiumi. Skaičiuoklė sukurta remiantis Bostono (JAV) universiteto „Framingham Heart Study“ tyrimų metodika.
Sunerimus dėl savo sveikatos būklės ar siekiant įvertinti galimą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.