Japonų prevencinės medicinos ekspertė Erika Stankevičiūtė: „Švarių rankų šalis pasiruošusi kovai su virusu“

Erika Stankevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Projekto partnerio turinys
Publikuota: 2020-04-10 09:53
Japonija visuomet pasaulį stebino kitokiu požiūriu į daugybę dalykų. „Ten – kosmosas!“ – ir stebėdavosi, ir žavėdavosi keliautojai. Ne išimtis ir koronaviruso pandemija. „Japonų reakcija į pandemiją švelni, nes jie tūkstantmečiais įpratę atremti žemės drebėjimą ar taifūną“, – sako sveikatos ir grožio namų BEŽA įkūrėja, japonų prevencinės medicinos ekspertė Erika Stankevičiūtė.

Beveik dvidešimtmetį su japonais dirbanti, o pastaruosius metus Tekančios saulės šalyje praleidusi daug laiko ekspertė šiomis dienomis su partneriais ir kolegomis bendrauja ne tik dėl verslo reikalų – nuoširdžiai rūpi ir bičiuliais tapusiųjų padėtis.

Aš jau anksčiau patyriau, kaip japonai be streso tvarkosi su didelėmis bėdomis, pati buvau bepradedanti panikuoti, kai praėjusį rudenį į Tokiją dėl taifūno Hagibio nebesileido ir nebepakilo lėktuvai. Tuo tarpu aplinkoje buvo justi ramybė ir sutelktumas“, – prisimena Erika Stankevičiūtė.

Japonija/ Erikos Stankevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.
Japonija/ Erikos Stankevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Prasidėjus pandemijai japonai nepametė galvos, tiesiog šalyje nuskambėjo aliarmo signalas ir visuotinai buvo pranešta, kad draudžiama išeiti iš namų, tik esant poreikiui – į parduotuvę, vaistinę ar į darbą.

Ir japonai klauso! Kitokio elgesio jie net nesuprastų, tradicija paklusti taisyklėms ten susiklosčiusi per ilgus amžius. Taip tausojama piliečių psichologinė sveikata, nereikia policininko ant kiekvieno gatvės kampo, nereikia nieko bausti ir taip kelti įtampą, kai jėgos turi būti nukreiptos išgyvenimui, - pokalbių su kolegomis iš Japonijos įspūdžiais dalijosi Erika. - Tam įtakos turi ir tai, kad japonai įpratę gyventi su gamta. Ir tai ne tik gebėjimas grožėtis saulėlydžiu ar virpančiu japoniško klevo lapu, vandens raibuliais - japonai visada suvokė, kad virusas visada šalia mūsų“.

Erika Stankevičiūtė/ Kadrai iš Japonijos/ Asmeninio archyvo nuotr.
Erika Stankevičiūtė/ Kadrai iš Japonijos/ Asmeninio archyvo nuotr.

Įrodymas tam – kaukių dėvėjimas, kas iki šiol kitų šalių atstovams net keldavo šypseną. O kur dar jų išrasti garsieji tualetai, kurių puikumo, nors kartą jais naudojęsi, jau niekada nepamiršta.

Japonijoje gyvenama taip, kad kuo mažiau būtų dalinamasi bakterijomis: užėjus į patalpą persiaunama avalynė, su gatvei skirtais batais neužeisi į grožio saloną ar odontologijos kliniką. Neretai net restoranuose prašoma palikti prie laukujų durų batus, avalynė persiaunama ir einant į tualetą.

Užsisakius maisto atnešamas karštas rankšluostukas rankoms – irgi higienos ritualo dalis. Taip, rankas tu gali nueiti nusiplauti, bet dar jas nusivalęs į karštais garais persisunkusį rankšluostuką esi tikras, kad valgysi saugiai.

Visi viešo sektoriaus darbuotojai dėvi baltas pirštines - keliautojai puikiai prisimena net taksi vairuotojus, mūvinčius tokias.

Erika Stankevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Erika Stankevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Japonijoje seniai ultragarsu buvo dezinfekuojamos metro patalpos, daugiabučių laiptinės, rankenos ir įvairiausi laikikliai. Spėju, kad ši pandemija ir mus išmokys kitaip pažvelgti į higieną ir su purvinais žieminiais batais pas kosmetologę procedūrai ant gulto nesigulsi, nesvarbu, kad po tavimi patiestas vienkartinis užtiesalas. Ir spėju, kad dėmesys higienai padidės ne iš neurotinių paskatų, o iš gamtos supratimo – virusas visada šalia“, - samprotauja Erika.

Kalbantis su kolegomis farmacininkais lietuvė verslininkė buvo maloniai nustebinta neišgirdusi jokio nusiskundimo ir dejavimo, kad ši pandemija – pasaulio pabaiga ar kad tai kažkieno sugalvotas žaidimas.

Japonai neužsiima tuščiais samprotavimais, jie tik duoda tikslių patarimų, kaip elgtis. Be diskusijų iš namų išeinama tik su kauke ir pirštinėmis. Pravartu du kartus per dieną skalauti gerklę jūros druskos tirpalu, gerti vitaminus C, E, tris kartus per dieną vartoti gerąsias bakterijas viso karantino metu“, - pasakojo Erika.

Erika Stankevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Erika Stankevičiūtė/ Asmeninio archyvo nuotr.

Japonų medicinos sveikata orientuota ne į reaktyvinę, kai reikia žmogų gydyti, o į prevencinę, kai išnaudojami visi metodai tam, kad liga neužkluptų.

Visa maisto ir farmacijos pramonė nukreipta į tai, kaip papildyti žmogaus sveikatos rezervą ir jį praturtinti. Tiek vaistinėse, tiek prekybos centruose galima įsigyti, tarkim, kolageno arba produktų su juo. Pavyzdžiui, japonų moterys nuolat vartoja fermentuotą soją – tai efektyvus preparatas, koreguojantis menopauzės sutrikimus. Garsioji japonų arbatos gėrimo ceremonija yra ne tik gražus ritualas, ji yra ir sveikatinanti – juk žalioji arbata prisotinta katechinais, turinčiais stiprų antioksidantinį poveikį. Japonai įpratę valgyti ne tam, kad prisivalgytų, o tik numalšintų alkį – laikosi vadinamosios 80 procentų valgymo taisyklės. Turint galvoje visus šiuos pavyzdžius, verta daug ko pasimokyti iš japonų, perimti kai kuriuos jų gyvensenos įpročius, kas mano šeimoje jau įprasta“, - sako Erika Stankevičiūtė.

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai