Japoniškas medžių metodas padeda sumažinti stresą ir pagerinti sveikatą

Miškas / Vida Press nuotr.
Miškas / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-04-18 12:03
AA

Japonų praktika „Shinrin-yoku“, dar žinoma kaip laikas, praleistas žaliose erdvėse, mokslinių tyrimų duomenimis gali sumažinti streso hormono kortizolio kiekį organizme, sumažinti kraujospūdį, sulėtinti pulsą, pagerinti imuniteto gebėjimą apsiginti ir apskritai pakelti nuotaiką.

Japonų visuomenės sveikatos programoje buvimas gamtoje, tarp medžių, atsirado dar 1982-aisiais. Ten apskritai įprasta rengti iškylas po sakuromis ar tiesiog atsisėsti po medžiu ir skaityti knygą. Taigi japonams ši praktika labai pritiko.

Mums, lietuviams, užaugusiems tarp tokios žalumos, tai taip pat turėtų būti įprasta. Gal pernelyg įprasta, kad suprastumėme, kokį reikšmingą poveikį tai gali turėti fizinei bei psichinei sveikatai.

Šios praktikos esmė: nesistengti nieko daryti, tiesiog atsipalaiduoti ir būti.

Šios praktikos esmė: nesistengti nieko daryti, tiesiog atsipalaiduoti ir būti. Jei norite – vaikščiokite, eikite kad ir dešimt kilometrų, jei jaučiate, kad nuo to bus geriau, kad to šiuo metu jums reikia; jei norite – atsisėskite ant suoliuko, užsimerkite ir ramiai pabūkite ar paskaitykite knygą. Drąsesni (ar tiesiog žmonės su polėkiu) gali pamėginti prisiglausti prie medžių. Viskas turi vykti natūraliai – be frustracijos.

Japonai nepagailėjo kelių milijonų dolerių, siekdami moksliškai ištirti miško terapijos poveikį. Rezultatas – pabūkite kiekvieną savaitgalį ilgėliau miške, parke, arba kasdien po pusvalandį pabūkite tarp medžių ir teigiamo poveikio užteks visai savaitei. Medžiuose, augaluose yra biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų fitoncidais, kuriuos augmenija išskiria siekdama apsisaugoti nuo vabzdžių, parazitų ir kitų augalų konkurencijos. Oras būnant tarp medžių yra ne tik gaivus, bet ir žmonėms, įkvepiantiems fitoncidų, pagerėja imuninė sistema.

Taip pat pastebėta, kad žmonėms, reguliariai leidžiantiems laiką tarp medžių, yra daug mažesnė rizika susirgti depresija, o jei tokių simptomų yra, jų sumažėja. Tokių „gamtos dozių“ patariama skirti ir vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo problemų.

Miškas / Vida Press nuotr.

Taigi, jeigu tiesiog norite pasijusti geriau šią akimirką, užsukite į artimiausią parką, miškelį ar, esant galimybei, girią. O jei norite ilgalaikio teigiamo poveikio, paskirkite pasimatymą medžiams reguliariai.

Beje, specialistai pataria prieš įžengiant į medžių buveinę palikti savo problemas nuošalyje – pavyzdžiui, „perkelti“ jas į akmenį. Jei norėsite, grįždami galėsite tą akmenį – problemas – pasiimti.