Jane Birkin gyvenimo daina – meilė ir aktorystė

Jane Birkin ir Serge’o Gainsbourg’o / „Scanpix“ ir „Instagram“ nuotr.
Jane Birkin ir Serge’o Gainsbourg’o / „Scanpix“ ir „Instagram“ nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
2018-11-12 09:20
AA

Trylika metų trukusi Jane Birkin (71) ir Serge’o Gainsbourg’o (1928–1991) jausmų istorija – vienas garsiausių XX amžiaus meilės romanų. Bet ir kiekvienas atskirai jie buvo – yra – ypatingi. Net šiais jaunystės kulto laikais mažai kas drįs pavadinti Jane senole. Žinoma, aktorė ir dainininkė, kurios vyriausiam anūkui – trisdešimt vieni, nėra jauna, bet legendos sensta pagal kitus dėsnius.

Neseniai instagramo ir tviterio eros žvaigždės Kylie Jenner ir Travisas Scottas vyrų žurnale „GQ“ atkartojo pusės amžiaus senumo fotosesiją, kurioje panašiomis pozomis buvo įamžinti Jane ir Serge’as. Tik Scotto rankoje nėra cigaretės – kai kurie dalykai neišvengiamai išėjo iš mados. Tačiau 1969-aisiais, kai fotografavosi Birkin ir Gainsbourg’as, rūkyti, gerti, mylėti, kurti ir kelti skandalus buvo įprasta. O jie abu tai darė išskirtinai stilingai – senos jų nuotraukos ir šiandien galėtų keliauti į spaudą.

Jane Birkin / „Scanpix“ nuotr.

Dabar Jane – nebe įžūli sekso deivė kaip septintajame dešimtmetyje (o Serge’o išvis nebėra jau 27 metus), bet šia moterimi vis dar žavimasi: ją mėgina kopijuoti, ji įkvepia stilistus, mados kūrėjus ir sekėjas. „Hermès“ odininkai visiems laikams įamžino Birkin pavardę, 1984 metais pavadinę jos garbei rankinę. „Hermès Birkin“ įsigyti ir šiandien sudaromi laukimo sąrašai, o įžymybės – nuo realybės šou žvaigždžių ir žvaigždučių iki karališkojo kraujo princesių – jas kolekcionuoja.

Beje, sakoma, kad pati aktorė teturi dvi „Birkin“, o prieš trejus metus net paprašė „Hermès“ nebevadinti modelio iš krokodilų odos jos vardu – Jane sukrėtė gyvūnų gynėjų nufilmuoti kadrai, kuriuose rodoma, kad krokodilai ir aligatoriai, iš kurių odos ir siuvamos rankinės, Teksaso, Zimbabvės ir Kalifornijos fermose laikomi siaubingomis sąlygomis, gyvena betoniniuose šuliniuose, o atėjus laikui tiesiog uždaužomi negyvai. Kompanija reikalavimą patenkino.

Neparyžietė Paryžiuje

Nėra mados leidinio, kuriame bent keliskart per metus nepasirodytų „grynai prancūziškų“ sesijų ar derinių, įkvėptų „tikros paryžietės“ Jane. Tačiau vienas iš Paryžiaus simbolių gimė, augo ir net karjerą pradėjo... Londone.

Mama – teatro aktorė, priklausanti antrajai aktorių dinastijos kartai, tėtis – kariškis ir Antrojo pasaulinio karo šnipas. Net Jane pirmasis sutuoktinis, kino filmų, tarp jų – ir vienuolikos bondiados juostų, muzikos kūrėjas Johnas Barry (1933–2011) buvo kuo tikriausias britas.

Jane ištekėjo devyniolikos, dvidešimt vienų pagimdė pirmagimę Kate (1967–2013), suvaidino vyro parašytame miuzikle, o dvidešimt dvejų išsiskyrė su trylika metų vyresniu sutuoktiniu, panorusiu siekti karjeros Holivude. Jos ten niekas nelaukė, o svinguojantis Londonas nenusileido Kalifornijai.

Barry išskrido į Los Andželą, Jane su dukra – į Paryžių tapti prancūzų kino ir muzikos žvaigžde bei tikra paryžiete: Birkin, tuo metu nė nekalbėjusi prancūziškai, padarė tokį įspūdį režisieriui Pierre’ui Grimblatui, kad šis atsisakė skirti vaidmenį kitai aktorei ir pakvietė Jane vaidinti filme „Šūkis“.

Tai nebuvo jos ekrano debiutas, bet pirmasis pagrindinis vaidmuo. Tačiau kur kas svarbiau, kad filmavimasis suvedė su gyvenimo vyru – muzikantu, dainininku ir aktoriumi Serge’u Gainsbourg’u.

Jam keturiasdešimt, jis garsus ir populiarus, neseniai išsiskyręs su Prancūzijos sekso simboliu Brigitte Bardot (83). Perpus jaunesnė anglė, vis dar liūdinti dėl skyrybų, jam visai nepatiko. Nemeilė atrodė abipusė: Jane skundėsi broliui, kad Serge’as – siaubingas, arogantiškas, kupinas patoso ir žvelgia į ją iš aukšto. Kaip čia vaidinti meilužius?

Neapykanta baigėsi nuotykių naktimi Paryžiuje. „Regine“ naktiniame klube Jane pakvietė Serge’ą šokti lėtą ir jis numynė jai koją! Birkin buvo apstulbusi – rafinuotas, pasipūtęs ir iš pažiūros savimi pasitikintis vyras nemoka šokti. Tada pirmąkart ir dingtelėjo, kad agresija slepia drovumą.

Paskui buvo dar vienas naktinis klubas ir dar vienas, ir dar – iki šeštos ryto jie apėjo kone visas Paryžiaus užeigas (ši istorija išsamiai aprašyta Gainsbourg’o memuaruose „A Fistful of Gitanes“ („Sauja „Gitanes“ cigarečių“) ir Birkin prisiminimuose). „Madame Arthur“ Serge’o tėvas pianinu akompanavo transvestitų šou. Visi jie apspito Serge’ą ir puolė bučiuoti sveikindamiesi. Rusų naktiniame klube smuikininkai grieždami lydėjo juos iki pat taksi, o Gainsbourg’as kišo į muzikantų instrumentus 100 frankų banknotus. Paskui visi prisipažino vieni kitiems meilę, Serge’as pareiškė: „Visi mes prostitutės“, ir paprašė sugroti mirtinai melancholišką bei lėtą Sibeliaus valsą – nuo tos nakties jį praminė Jane daina.

Gainsbourg’as nusivežė merginą į „Hilton“ viešbutį, o administratorius tiesiai paklausė, ar mesjė norįs savo įprasto kambario. Birkin buvo šokiruota – filmuotis nuogai Antonioni filme ne tas pats, kas atsidurti viešbutyje, kai visi aplinkui laiko tave dar viena laisvo elgesio mergina, kurią muzikos žvaigždė pasirinko vienai nakčiai. O juk, kaip pati sakė, vienintelis vyras jos gyvenime iki tol buvo sutuoktinis!

Jane Birkin / „Scanpix“ nuotr.

Jane užsidarė vonioje ir ten drąsindamasi pratūnojo, kol mirtinai girtas Serge’as užmigo. Birkin tyrinėjo miegančio vyro veidą, kuris pasirodė jai įdomiausias pasaulyje... Paskui nusileido į artimiausią krautuvę ir nupirko mažytę plokštelę su daina, kurios jie klausėsi visą vakarą, o joje buvo žodžiai: Yummy yummy yummy I’ve got love in my tummy. Įkišo plokštelę tarp Gainsbourg’o kojų pirštų – tas net nesujudėjo – ir grįžo į savo viešbutį.

Kaip vėliau sakė Jane: „Aš įsimylėjau Serge’ą, Andrew (Birkin brolis, kurio ji paprašė atvykti į Paryžių ir apginti ją nuo Gainsbourg’o patyčių, - red. pastaba) įsimylėjo Serge’ą, Serge’as įsimylėjo Andrew – mes tapome trio.“

Meilė kaip skandalas

Jane sako, kad jai visada patiko melancholiški vyrai, kurie daug geria ir nesutaria su savimi. „Kai atsiduri šalia vieno, antro, trečio tokio, pradedi galvoti – gal tau išties būtent šitoks ir reikalingas? Nesiskutęs, sėdintis bare su lietpalčiu ir stiklu viskio rankose, kažką rašantis bloknote, o ne dailutis gražuoliukas dizainerių drabužiais, demonstruojantis etiketes.“

Serge’as, aišku, buvo iš pirmųjų. Iškart po „Šūkio“ jie kartu suvaidino dar dviejuose filmuose. „Malonumo spąstai“ ir „Prancūziška intriga“ – ne kino meno stebuklas, bet Birkin ir Gainsbourg’o aistros istorija, nuskaitoma net per ekraną, traukė publiką.

1969 metais Jane dar nusifilmavo garsiajame „Baseine“ su kita legendine pora Alainu Delonu ir Romy Schneider. Bet svarbiausias momentas – Jane ir Serge’as įrašė baladę paprastučiu pavadinimu „Je t’aime... moi non plus“ („Aš tave myliu... O aš tavęs nebe“).

Daina turėjo ilgą priešistorę – Serge’as ją sukūrė per vieną naktį Bardot prašymu; tą pačią naktį abu ją įrašė per dvi valandas, aplinkinių liudijimu, glamonėdamiesi ankštoje studijoje iki orgazmo. Tačiau tuometinis Bardot vyras pareikalavo neviešinti įrašo. Mylimosios maldaujamas Serge’as nusileido.

Tai buvo prieš dvejus metus, o dabar jis turėjo naują mylimąją! Išklausiusi Bardot versiją, Birkin sutiko įrašyti savąją (pačios žodžiais, dėl to, kad nenorėjo, jog to imtųsi kokia kita atlikėja). Tik Serge’as paprašė Jane dainuoti oktava aukščiau nei Brigitte, kad balsas skambėtų kaip berniuko.

1969 metų vasarį išleista plokštelė „Jane Birkin / Serge Gainsbourg“ paprastame voke su Jane atvaizdu ir perspėjimu Interdit aux moins de 21 ans (iki 21 metų klausytis draudžiama) sukėlė skandalą, kokiam neprilygtų net Kim Kardashiam pastangos „susprogdinti seksualumo bombą“.

Šiandien sunku suprasti, kaip daina – kad ir apie seksą, kad ir su orgazmą imituojančiais garsais – galėjo taip visus papiktinti. Laikraščiai spausdino pasipiktinimo kupinus straipsnius (kalbama ne apie Sovietų Sąjungą, o apie Ispaniją, Švediją, Italiją, Jungtinę Karalystę ir pirmiausia Prancūziją – galantišką, buržuazinę ir miesčionišką), radijo stotys atsisakė dainą transliuoti, o Vatikanas išleido specialų pareiškimą apie kompozicijos amoralumą.

Jane pavadino popiežių geriausiu jų viešųjų ryšių atstovu. Skandalas ir seksas apskritai puikiai parduoda – per du tris mėnesius plokštelių nupirkta keli milijonai, daina tapo hitu, o Birkin ir Gainsbourg’as – skandalingiausia ir populiariausia Prancūzijos pora.

Jie gyveno Serge’o bute, kartu augino Jane dukrą, dirbo – ji prie filmų scenarijų, jis prie naujo albumo „Histoire de Melody Nelson“, susilaukė bendros atžalos Charlotte (šiandien ji – aktorė Charlotte Gainsbourg (47)). Eidavo linksmintis ir garsiai aiškindavosi santykius. Viena iš tokių scenų nutiko „Castel“ bare – Jane, pamačiusi, kad Serge’as rausiasi jos rankinėje, ieškodamas neištikimybės įrodymų, metė jam į veidą pyragaitį. Įniršęs Gainsbourg’as puolė jos vytis į gatvę. Supratusi, kad pabėgti nespės, Jane... šoko į Seną. O paskui lyg niekur išlipo šlapia šlaputėle „Yves Saint Laurent“ suknele. „Išsikabarojau ir mes, linksmai susikabinę už rankų, patraukėme namo. Sakykime taip – Serge’ui patiko netikėti poelgiai“, – vėliau aiškino ji.

Per daug melancholijos ir viskio

Įtaisę miegančią naujagimę Charlotte į pintinę, jie nepraleisdavo nė vieno vakarėlio. Mergaitei augant gyvenimo būdas kiek keitėsi: pora keldavosi trečią po pietų, Birkin paimdavo vaikus iš mokyklos, eidavo į parką, grįždavo namo vakarieniauti. Mergaites maudydavo ir guldydavo visada abu, o paskui traukdavo linksmintis. Pareidavo paryčiais ir sulaukdavo pusės aštuonių, kai Kate ir Charlotte nubusdavo. Tada patys eidavo miegoti.

Jane žodžiais, Serge’as visada buvo puikus tėvas ir labai mylėjo vaikus. Net po skyrybų (pora nebuvo įteisinusi santykių formaliai, ir neapsikentusi vis didėjančio alkoholizmo ir melancholijos Birkin paliko Serge’ą), kai Jane jau susitikinėjo su kitu vyru režisieriumi Jacques’u Doillonu (74) ir susilaukė su juo dukters Lou (35), Gainsbourg’as atsiuntė jai dėžutę vaikiškų drabužių ir atviruką su parašu papa deux – antrasis tėtis.

Jis tapo ir Lou krikštatėviu. O Doillonas nė karto neprieštaravo – prancūzai stebuklingu būdu sugeba suderinti tokius dalykus ir sukurti išplėstinę šeimą. Dar vienas faktas – 1973 metų filme „Jei Donžuanas būtų moteris“ Birkin filmavosi kartu su Serge’o buvusiąja Brigitte Bardot, o juostą režisavo pirmasis Bardot vyras Roger Vadimas.

Jane su Serge’u išliko artimi draugai, jis rašė jai dainas bene iki pat mirties. Žurnalistai net spėjo, kad ir su Doillonu Jane išsiskyrė dėl to, jog šis negalėjo prilygti Gainsbourg’ui. Po skyrybų aktorė gyveno savo apartamentuose Paryžiuje viena – kaip tikra paryžietė.

Jane vyrų pasaulyje

Feministės galbūt pasipiktintų, kad straipsnyje apie moterį tiek daug vietos tenka vyrui. Bet be Gainsbourg’o Jane nebūtų ta Birkin – jie buvo reikalingi vienas kitam ir susitiko, kad kuo geriau šį poreikį įkūnytų (atkakliai sklando gandas, kad garsiojoje dainoje „Je t’aime...“ įrašyti tikro sekso ir tikro orgazmo garsai, bet Serge’as visada sakė, kad jei tai būtų buvęs tikras aktas, daina būtų kur kas ilgesnė).

Serge’as sukūrė jai septynis albumus ir krūvą dainų, jiedu išaugino dvi dukras. Ir dabar jųdviejų vardai dažniausiai minimi kartu. Pati Jane šį pavasarį per fotografijų parodos „Jane & Serge“ atidarymą Kalė filosofiškai sakė: „Jis buvo didis vyras, aš – tik graži moteris.“ Atrodo, ji pati nenori ir negali negalvoti apie šį ryšį. Jane net sako, kad kai paliko Serge’ą, jie tapo dar artimesni draugai, būtent tuomet jis parašė geriausias jai skirtas dainas. „Mes vėl galėjome kalbėtis. Aš nebebuvau jo kūrinys“, – lakoniškai formuluoja Birkin.

Bet Gainsbourgֽ’o muzika ir gyvenimas būtų buvę kitokie be Jane – ši istorija ir apie tai, kaip kūrinys keičia kūrėją. Savo žodžio vertas ir Doillonas, įžvelgęs, kad Birkin gali vaidinti ne tik mielas kvailutes komedijose, – atlikusi vaidmenį jo filme „Piratė“ Jane buvo pirmąkart nominuota „Cezariui“. Tačiau bepigu įžvelgti, atskleisti ar kaip kitaip nušlifuoti brangakmenį, kai jis jau yra.