Gegužės 9 d. prie Vingio parko estrados atlikėja Jurga Šeduikytė surengė savo naujojo albumo „Jurga“ pristatymą. Susirinkę klausytojai turėjo galimybę pirmieji įsigyti aštuntąjį Jurgos studijinį darbą bei čia pat papuošti jį dainininkės parašu. Gerbėjų taip pat laukė jaukus pokalbis bei asmeninė šokių pamoka, kurią vedė pati Jurga.
Kaip kilo idėja tokiu netradiciniu būdu pristatyti savo aštuntąjį albumą?
Kai prasidėjo karantinas, viduje prasivėrė tarsi neatrasta idėjų „skrynelė“ su nesibaigiančiais resursais. Tačiau neslėpsiu, kad šiek tiek jau pavargau nuo to minčių srauto, tad nusprendžiau kurį laiką pailsėti. Na, o prieš uždarant šį etapą, labai norėjosi gražaus užbaigimo – artimo pašnekesio su žmonėmis. Ryšis tarp žmonių man yra savaime suprantamas, todėl tikiu, kad vienas kitą palaikydami mes galime nuveikti kur kas daugiau bei pamatyti pasaulį daug paprastesnį, be per didelių išbandymų.
Noras būti kuo arčiau žmonių buvo visada ar atsirado būtent šiuo gyvenimo etapu?
Stovėdamas ant scenos esi aukščiau žmonių, galbūt todėl jiems atrodo, kad mes, atlikėjai, esame nepasiekiami ir kitokie nei visi. Niekada tokia nesijaučiau ir jau nuo savo pirmojo dainų albumo stengiausi užmegzti kuo artimesni ryšį, todėl man visada patikdavo koncertai jaukiose mažose erdvėse arba atvirame lauke, kur žmonės gali laisvai „išskristi“ su savo mintimis ir pamiršti visus rūpesčius.
Šią liniją tęsiu jau daugelį metų, kadangi pati pasirinkau kelią, grįstą nuoširdumu. Nors gyvenime buvo visko, niekada nemelavau per savo muziką ir buvau atvira. Manau, kad artumas tarp manęs ir mano publikos susiformavo būtent dėl šios priežasties.
Tikriausiai kiekvienam iš mūsų yra svarbu, jaustis kažkurios visuomenės, bendruomenės ar kultūros dalimi, tačiau tai priklauso nuo mūsų, ar ieškome ryšio, ar akcentuojame tam tikrus skirtumus. Tad šiuo gyvenimo etapu man norisi surasti bendrumą ir artumą tarp visų, neiššaukiant jokio dirbtinumo.
Savo klausytojus vadinate „broliais“ ir „seserimis“. Iš tiesų su klausytojais esate tokie artimi?
Tai ne tik broliai ir seserys, bet ir bendraminčiai. Muzika yra klausoma dėl turinio, kuriame atlikėjai siunčia tam tikrą žinutę. Jei klausytojas tą žinutę išgirsta ir pajunta tam tikrą emociją bei būseną, tam tikra prasme visus mum susieja broliškas ryšys. Manau, kad su klausytojais labiausiai artimi esame jausmo ir minties prasme.
Kuo šis albumas jums ypatingas?
Visada norėjau albumo, kuris su kiekviena atskira daina sudarytų tam tikrą visumą ir bendrą vaizdinį. Prie šio albumo prisidėjo penki skirtingi prodiuseriai, tačiau juos visus vienija trys pagrindinės savybės, kurias taip dažnai akcentuoju: atvirumas, nuoširdumas ir jautrumas. Šie prodiuseriai net nesusitikę pratęsė mano mintį ir nors kiekvienas su skirtingais kūriniais dirbo atskirai, kartu šie darbai sudaro visumą.
Šis kooperacinis albumas ypatingas tuo, kad prie jo prisidėjo nemažai nuostabių žmonių. Be penkių prodiuserių prie tekstų dirbo angliškai rašanti poetė Monika Kalinauskaitė. Taip pat yra sukurta daina pagal Kęstučio Navako eilėraštį „Gama", kuris man yra itin svarbus. Jame vos kelios eilutės atskleidžia viso žmogaus gyvenimą, su pakilimais ir nuopuoliais. Tad labai kviečiu išgirsti visus šiuos kūrinius liepos 9 d., Vilniuje bei liepos 10 d., Kaune.
