J.Jurkutė-Širvaitė dėl melagingos reklamos kreipėsi į advokatą: „Tai gali pakenkti žmonių sveikatai“

Jurgita Jurkutė-Širvaitė / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
Autorius: Beatričė Staniūnaitė
Publikuota: 2021-01-22 07:30
Jurgita Jurkutė-Širvaitė atsidūrė interneto sukčių akiratyje – neteisėtai pasinaudoję aktorės nuotrauka, jie reklamuoja neva liekninančias piliules. Šį neaiškios kilmės produktą įsigijo jau ne viena moteris, tad ir toliau plintant melagingai reklamai, Jurgita kreipėsi į teisininką, o interneto vartotojams pataria būti atidesniems. „Tokiose situacijose naudingiausia kiekvienam asmeniškai didinti medijų raštingumą“, – portalui Žmonės.lt sako ji.

Jurgita, kaip reagavote pamačiusi melagingą pranešimą apie neva jūsų reklamuojamus papildus?

Pirmiausia tai kėlė šypseną, kadangi supratau – tai melas. Vis dėlto, ilgainiui tapo nejuokinga. Radosi vis daugiau tuo patikinčių. Ne viena moteris bandė šias neaiškias piliules įsigyti ar net įsigijo, o dar daugiau nerimo kėlė tai, jog kalbama apie preparatą, kuris yra suvartojamas. Kokia jo sudėtis? Aš nežinau. Tai yra įžūli mano vardo ir atvaizdo vagystė ir kas žino, galbūt tai kenksminga žmonių sveikatai.

Kaip manote, kodėl sukčiai pasinaudojo jūsų vardu?

Šito reikėtų klausti jų. Aš galiu tik daryti prielaidas iš to, kas šiai dienai man žinoma. Yra sukurta sistema, paleistas algoritmas skirtingomis užsienio kalbomis. Sukčiai tiesiog naudoja tą pačią istoriją su tos šalies pasirinktu žinomu veidu. Net nesu tikra kodėl ir kaip jie pasirenka. Viena moteris, kuri taip pat patikėjo reklama, sakė, jog bendraudama telefonu su pardavėju užsakymo metu suprato, jog jie toli gražu nežino, kas aš esu.

Ar sulaukėte daug žinučių, kuriose žmonės jūsų teiravosi apie šiuos papildus?

Taip, tikrai daug. Dėl to ir kreipiausi teisinės pagalbos, nes matau, kad žmonės ir toliau akiplėšiškai kvailinami, o šitaip naudojant mano vardą ir atvaizdą yra peržengiamos ribos.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Jurgita Jurkutė-Širvaitė / Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Kokių veiksmų ėmėtės aptikusi šią melagieną?

Pirmiausia savo socialinių tinklų paskyrose paskelbiau įrašus, kad tai yra melaginga reklama. Vėliau pasitarusi su savo bičiule teisininke, kreipiausi teisinės pagalbos į advokatą, kadangi pati viena niekaip negaliu to sustabdyti.

Reikalingas policijos dalyvavimas, kadangi tai yra susiję su asmens duomenų apsauga. Deja, Lietuvos policija padėti atsisakė.

Esu dėkinga savo socialinių tinklų bendruomenei, kuri aktyviai dalinosi randama melaginga reklama. Taip kaskart turėdavome atskirai informuoti kiekvieną portalą, kad tą reklamą blokuotų. Iš tikrųjų tai sudėtingas procesas. Sukčiai sėkmingai reklamas užperka per „Google“ platformą ir melagingą informaciją skleidžia toliau. Kad „Google“ atskleistų reklamos užpirkėją, reikalingas policijos dalyvavimas, kadangi tai yra susiję su asmens duomenų apsauga. Deja, Lietuvos policija šiuo atveju padėti atsisakė.

Nors reklama su jūsų naudojamu atvaizdu yra melaginga ir iš kai kurių detalių galima tai suprasti, vis dėlto atsiranda nemažai žmonių, kurie patiki ir apsigauna. Kaip manote, kodėl taip nutinka?

Mano atveju, jų pasirinkta tema yra aktuali moterims –  kūno linijos, svoris. Galimai moterims aš atrodau šioje melagingoje reklamoje, kaip patikimas „vaizdinis pavyzdys“, jog vien tablečių dėka gali numesti svorio. Aš asmeniškai esu gana kategoriška šiuo klausimu ir, manau, jog svorį mažinančios piliulės gali padaryti „meškos paslaugą“. Jos niekada nepašalins pagrindinės priežasties, kodėl atsiranda antsvoris.

Jurgita Jurkutė/E. Genio nuotr.
Jurgita Jurkutė/E. Genio nuotr.

Ko reiktų imtis, kad būtų išvengiama tokių situacijų? Gal čia visuomenės sparga, galbūt žmonės yra per mažai edukuojami šia tema?

Tai išties sudėtingas klausimas. Mano istorija leido suprasti, jog tokių atvejų pasaulyje daugybė ir jie vyksta kasdien. Tikriausiai tokiose situacijose naudingiausia kiekvienam asmeniškai didinti medijų raštingumą. Atkreipkite dėmesį ar yra rašybos klaidų. Jei ir radote reklamą patikimame portale, pažiūrėkite, kur po to nuveda ta nuoroda. Klausykite savo intuicijos, jei kyla klausimas, nerimas, abejonė – pasitikrinkite. Savo atveju aš dar galiu pakviesti rašyti man asmeniškai arba užsukti į mano socialinius tinklus, kuriuose dalinuosi šia informacija ir pranešu apie neteisėtą mano atvaizdo naudojimą reklamoje.

Kaip reagavote į tai, jog policija nesikiša ir netiria tokio tipo apgavysčių?

Policijos sprendimas išties nuviliantis, nes būtent jų dalyvavimas šiame procese yra reikalingas ir reikšmingas. Visgi, stebėdama įvairias situacijas Lietuvoje, suprantu, jog ne aš viena patiriu nesaugumo jausmą, kurį užtikrinti savo piliečiams realiais sprendimais ir darbais, turėtų pati policija ir visa teisinė sistema. 

Jurgita Jurkutė-Širvaitė / Gretos Skaraitienės nuotr.
Jurgita Jurkutė-Širvaitė / Gretos Skaraitienės nuotr.

Advokato A.Gutausko komentaras

Portalui Žmonės.lt situaciją sutiko pakomentuoti ir Jurgitos Jurkutės-Širvaitės advokatas Artūras Gutauskas. Jis patarė, kaip reikėtų elgtis žmonėms, kurie patikėjo reklama ir buvo apgauti, bei įspėjo, kokių veiksmų turėtų imtis asmuo, kurio atvaizdas yra naudojamas vis dažniau plintančiose melagingose reklamose.

Kaip manote, kas slepiasi po šiomis melagingomis reklamomis?

Mano nuomone, tai tikrai nėra lietuviai sukčiai, šiuo atveju tai užsieniečių grupuotė, kadangi akivaizdu, jog prie viso to dirba tikrai ne vienas asmuo. Tokios pačios istorijos yra rašomos skirtingomis kalbomis ir skelbiamos įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje tokia pati piliulių reklama sukurta naudojantis operos solistės Elinos Garančos atvaizdu. Reklamos tekstas identiškas, kaip ir Jurgitos atveju, tik parašytas latvių kalba. Tokios pačios reklamos sukurtos ir estų, lenkų, austrų, vokiečių ir kitomis kalbomis.

Spėju, jog tai gali būti Latvijos ar Bulgarijos piliečiai.

Tiesa, užsisakant piliules ir pildant pirkimo dokumentus, rašoma, kad produktas keliauja iš Latvijos, telefono numeris taip pat latviškas, tačiau produkto kilmė ir įmonės vieta nurodyta Bulgarijoje. Taigi, spėju, jog tai gali būti Latvijos ar Bulgarijos piliečiai.

Kaip patartumėt elgtis žmonėms, kurie patikėjo melaginga reklama ir įsigijo neaiškios kilmės produktą?

Tokioje situacijoje pirmiausia reiktų kreiptis į pardavėją ir prašyti grąžinti pinigus. Svarbu, kad tai darytų kuo daugiau žmonių. Jei kreipsis tik vienas, iš to gali nebūti jokios naudos, jei kreipsis antras, trečias ir dar daugiau, tada yra galimybė, kad pinigai bus grąžinami ir tokiu būdu bus stabdoma prekyba.

Jei pinigų susigrąžinti nepavyksta, o policija taip pat neištiesia pagalbos rankos, tuomet reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir apie situaciją pranešti jiems. Svarbu paminėti, kad dar prieš kreipiantis į VVTAT, būtina prieš tai pareikalauti pinigų grąžinimo iš pardavėjo.

Lietuvoje melagingų reklamų su žinomais veidais mastas vis didėja. Kaip turėtų elgtis tie žmonės, kurių atvaizdas yra neteisėtai naudojamas tokiose reklamose?

Tokių atvejų Lietuvoje išties daugėja. Pats esu iš šalies pastebėjęs atvejus, kuomet melagingoms reklamoms buvo pasinaudota Rolando Kazlo, Justinos Arlauskaitės-Jazzu, Marijono Mikutavičiaus atvaizdais. Žinoma, pirmiausia tokioje situacijoje reikėtų savo paskyrose pranešti apie aptiktas melagienas, kreiptis į policiją, o jei policija nepadeda, tuomet kreiptis į teisininką.

Ši kova būtų žymiai efektyvesnė, jei įsitrauktų teisėsauga, ir, žinoma, jei reklamos platformos panaikintų galimybę šitaip piktnaudžiauti jų sistemomis.

Tuo pačiu reikėtų stebėti ir „gaudyti“ melagingas reklamas, kadangi pagal skirtingus algoritmus tokių reklamų iš pradžių gali nerodyti. Galima stengtis „prisijaukinti“ sistemą ir į paieškos lauką daug kartų vesti su melaginga reklama susijusius raktažodžius, pavyzdžiui – „dieta“, ir tuomet reklama turėtų pasirodyti. Pastebėjus tokią reklamą, apie ją reikėtų pranešti portalui, kuriame ji yra pastebėta, ir užpildyti pranešimą pačioje reklamos skydelius talpinančioje platformoje, kad skelbimus užblokuotų. Taip pat reikėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Svarbu paminėti, kad žmonės, kurių vardu ir atvaizdu buvo pasinaudota melagingoje reklamoje, patys savo jėgomis tegali reaguoti retrospektyviai: kol jie suranda skelbimą, kol išsiunčia prašymus juos blokuoti, ir kol jie užblokuojami – visą šį laiką skelbimai vis dar yra rodomi skaitytojams. O vos užblokavus vieną iš jų – sukčiai perkelia savo veiklą į kitą paskyrą ir viską tęsia toliau (Jurgitos atveju taip vyksta jau mažiausiai septintą kartą).

Ši kova būtų žymiai efektyvesnė, jei teisėsaugos institucijos imtųsi surasti ir nubausti tuo užsiimančius asmenis, ir, žinoma, jei pačios reklamos platformos panaikintų galimybę šitaip piktnaudžiauti jų sistemomis.

Naujausi straipsniai