Jau kuris laikas žiniasklaidoje gyventojai girdi žinomų žmonių asmeninius pasakojimus apie jų santykį ir pažintį su romais. Fotomenininkė Jurga Anusauskienė prisipažįsta, kad gyvena romų kaimynystėje ir dėl to nesijaučia mažiau saugi, o aktorius ir režisierius Marius Jampolskis pasakoja, kad dirbdamas romų renginiuose jaučiasi laukiamas kaip šeimos narys.
„Aš šalia jų gyvenu, matau juos kiekvieną dieną. Jie – mano kaimynai. Apie juos galiu pasakyti, kad tai labai nuoširdūs, šeimą vertinantys, įdomių, gilių tradicijų žmonės. Mane žavi jų unikali kultūra, pagarba savo šaknims, jų muzikalumas ir išskirtinumas. Tai – romai. Jie nėra tokie, kaip apie juos kalba. Nebūkite inertiški. Pažinkite, kad nereikėtų bijoti“, – sako fotomenininkė Jurga Anusauskienė.
Romus vadina draugais
Aktorius ir režisierius Marius Jampolskis sako, kad romus gali vadinti savo draugais: „Nuolat tenka dirbti su įvairiausias žmonėmis. Kartais darbų fone susikuria ne tik darbiniai, bet ir bendražmogiški ryšiai. Pavyzdžiui, kai atvykęs dirbti į renginį, pasijunti ne kaip darbe, o lyg grįžęs į artimųjų ratą, tarsi į šeimą, kur esi laukiamas ir svetingai priimamas. Taip visada jaučiuosi dirbdamas su romais, kuriuos galiu vadinti savo draugais.“
Abu šie žinomi žmonės savo patirtis pasakojo socialinėse reklamose, kuriuos jau keletą savaičių transliuojamos su tikslu keisti visuomenės nuostatas į romų žmones. Vaizdo įrašuose pasakojamos gražios, pozityvios istorijos žmonių, kurie susiduria su romų tautybės žmonėmis ir mato juos tikrus.
Siunčia žinutę visuomenei
„Tai įvyko Madride. Parke trumpam prisėdau ant suoliuko, o nueidama girdžiu, kad kažkas šaukia ir vejasi. Link manęs skubėjo moteris – juodi ilgi plaukai, ilgas margas sijonas. Dar pagalvojau – flamenko šokėja! Vidury Madrido, kaip ir priklauso! Ji padavė mano ant suoliuko pamirštą rankinę. Įsikalbėjome. Vardu ji buvo Esmeralda. Paklausiau, ar tai dažnas ispaniškas vardas? Ji nusišypsojo ir pasakė – esu gitano. Tai reiškia – romė“, – sako trečioji vaizdo įrašo herojė, visuomenininkė, renginių organizatorė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Visų vaizdo įrašų pabaigoje matyti ir komunikacinė socialinės kampanijos žinutė: „Pažink, kad nereikėtų bijoti.“ Romų įvaizdžio keitimo socialinės komunikacijos žiniasklaidoje projektą įgyvendinančio Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja sako, kad ši žinutė yra tai, apie ką ir kalba visa socialinė kampanija, truksianti metus. „Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 2000 romų, kurie nuolat susiduria su stereotipiniu požiūriu į juos. Manome, kad tai kyla iš to, jog visuomenė vis dar mažai žino apie tai, kokie yra romai, todėl dažniau vadovaujasi mitais. Šie vaizdo įrašai – tai mūsų būdas priartėti prie visuomenės per jiems pažįstamus žmonės, kurie pasakoja savo asmenines istorijas, kalba apie asmeninį santykį su romais. Tikimės, kad tai gali būti puiki pradžia ilgo kelio, kurio pabaigoje pasiektume pagrindinį tikslą – kad romai nebūtų stigmatizuojami mūsų visuomenėje“, – sako S.Novopolskaja.
Romai nėra mistinės būtybės
Ji atkreipė dėmesį, kad neseniai „Media4Change“ paskelbė žiniasklaidos monitoringo ataskaitą apie tai, kaip 2023 m. žiniasklaidoje buvo kalbama apie romus. „2023 metais žiniasklaidoje stebėti 1408 darbai, kuriuose minima romų tautinė bendrija. Didžiausią dalį (59,1 proc.) stebėto turinio sudaro darbai, kuriuose romai minimi neutraliai, nei skatinant, nei griaunant stereotipų. Arti ketvirtadalio (23,4 proc.) sudarė neigiamo konteksto darbai, kuriuose romų tautybė siejama su nusikaltimais, grėsme ar pristatoma pašaipiu tonu, skatinant stereotipus apie šią tautinę bendriją. Teigiamo konteksto darbai, kuriuose apie romus kalbama pozityviai, laužant stereotipus, sudarė 17,5 proc. viso stebėto turinio. Verta pabrėžti, jog daugiau nei pusė teigiamo konteksto darbų buvo pasikartojantys pranešimai spaudai, dažnu atveju, inicijuoti pačios bendruomenės“, – rašoma organizacijos ataskaitoje.
Tai, pasak S.Novopolskojos, rodo, kokį svarbų vaidmenį visuomenės nuomonės apie romus formavime vaidina žiniasklaida. „Todėl mūsų inicijuota ir dar tik prasidėjusi socialinė kampanija yra labai svarbi kiekvienam iš mūsų, kuris nori gyventi tolerantiškoje ir darnioje visuomenėje. Suprantame, kad tai ilgo proceso pradžia, todėl tikimės, kad ši kampanija nesibaigs šiemet ir ją galėsime tęsti kasmet. Ir galbūt po kelių metų jau ne tik žiniasklaidoje, bet ir žmonių kalbėsenoje neteks girdėti pasisakymų, kad per Užgavėnes gatvėmis vaikščiojo ir žmones gąsdino čigonai, velniai ir kitos mistinės būtybės“, – sako S.Novopolskaja.
Romų įvaizdžio keitimo socialinės komunikacijos žiniasklaidoje projektą įgyvendina Romų visuomenės centras, projektą finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LRV, Europos romų organizacijų tinklas ERGO, ES lėšos.
