Artėjant Tarptautinei romų genocido dienai, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas, žinomas romas Ištvanas Kvik sako, kad ir skaudžias istorijos dalis turime atsiminti, jų svarbą perduoti savo vaikams. Jis kartu su kitais bendruomenės nariais kviečia į šios dienos minėjimą Vilniuje.
Rugpjūčio 2-oji – Tarptautinė romų genocido diena. Jos metu kviečiama atminti romų genocido aukas. Panerių memoriale vyks minėjimas, kur kunigas Ričardas Doveika laimins atidengtą meninį simbolį – romų tautybę simbolizuojantį vežimo ratą, ištrauką iš knygos „Esu Karolis” skaitys aktorius Marius Jampolskis.
Tarptautinė romų genocido diena minima įvairiose šalyse. Šią dieną kviečiama ne tik pagerbti aukas, bet ir prisiminti skaudžias istorijos akimirkas. Lietuvoje ši diena minima maždaug nuo 2004 m., o į atmintinų dienų sąrašą šią dieną Seimas įtraukė 2019 m.
Minėjimas vyks prie vadinamosios „Kauno duobės“ Panerių mamoriale. Ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Iš pirmo žvilgsnio paprasta duobė iš tiesų slepia baisią istoriją. Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik apgailestavo, kad tokia vieta yra. „Ruošiantis minėjimui, man teko galimybė pabendrauti su istorike Neringa Latvyte, be kurios šiandien nežinotume apie šį baisų istorijos puslapį. Ji rinko duomenis ir galiausiai ne Lietuvos, o JAV šaltiniuose atrado informaciją apie šią „Kauno duobę“. Visos bendruomenės vardu dėkoju jai už jos darbą. Lieka tik apgailestauti, kad tokią vietą iš viso radome, kad ji iš viso yra.
Kaip rodo šaltiniai, iš viso čia palaidota apie 8000 nužudytų įvairių tautybių žmonių. Tarp jų ir romų. Tai buvo brutalus ir žvėriškas žmonių žudymas. Galiu tik dar kartą apgailestauti: deja, radome šią vietą, deja, ji iš tikro egzistuoja.
Ką galime padaryti šiandien? Tai pagerbti šiuos žmones pagal romų tradicijas, kad jų kelionė žemėje būtų baigta taip, kaip priimta mūsų tautai. Šią visiškai apleistą vietą, kuri niekam nebuvo svarbi turime sutvarkyti, tinkamai pasirūpinti čia žuvusių aukų atiminimu ir niekuomet nepamiršti, to, kas čia įvyko. Tai - visos bendruomenės pareiga“, - sako Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.
Jis kartu su kitais bendruomenės nariais kviečia į šios dienos minėjimą Vilniuje esančiame Panerių memoriale. Rugpjūčio 2 d. 12:00 prie duobės, kur buvo sušaudyti romai, įvyks aukų pagerbimas. Į minėjimo vietą bus atvežtas ir pastatytas „Vilniaus kalvių“ menininko Raimondo Vaitkūno specialiai šiai progai sukurtas simbolis - stilizuotas vežimo ratas, simbolizuojantis romų tautą. Kunigas Ričardas Doveika pašventins simbolį ir pakvies bendrai maldai už žuvusiuosius. Renginyje gros I.Giunter styginių trio, romų himną atliks romų dainininkė Konsuela Mačiulevičiūtė, ištrauką iš knygos „Esu Karolis” skaitys aktorius Marius Jampolskis. Renginį organizuoja Lietuvos romų bendruomenė, Baltijos regiono romių asociacija, Tautinių mažumų departamentas prie LRV.
Po aukų pagerbimo visus kviečiame 14:00 į Adomo Mickevičiaus bibliotekos Didžiąją salę (Trakų g. 10, II aukšte), kur bus atidaryta paroda „Žymūs romai”. Parodoje bus pristatomi žymūs pasaulio romai bei atskirai išskirti Pabaltijo – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – romų menininkai. Renginyje savo žymius romus pristatys svečiai iš Rygos bei Talino.
Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk sako, kad romų genocido istorija dar mažai kam žinoma: „Anksčiau nebuvo atlikta tyrinėjimų apie tai, kiek romų buvo nužudyta šioje Panerių memoriale esančioje vadinamojoje „Kauno duobėje“. Tik dabar atliekami tyrimai rodo, kad čia buvo sušaudyti mažiausiai 84 romai.
Iki šiol memoriale ši duobė ir buvo tik duobė, ji nebuvo niekaip pažymėta ir dauguma memorialo lankytojų, manau, net nežino, kokias kraupias istorijos detales saugo ši vieta. Todėl ėmėmės iniciatyvos išspręsti šią situaciją. Šiandien čia statomas laikinas paminklas romų genocido aukoms atminti. Ši vieta bus sutvarkyta, kad čia nužudyti romai būtų pagerbti lygiai taip, kaip kitos genocido aukos.
Tikimės, kad ateityje romų genocidas taps vis labiau mokslininkus dominančiu tyrimo objektu ir apie šiuos, kad ir skaudžius istorijos puslapius galėsime sužinoti daugiau.“
Skaičiuojama, kad nacių okupuotoje Europoje nužudyta per 500 tūkst. romų. 1942 m. nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjo masiniai romų areštai. Sulaikyti romų kilmės asmenys buvo žudomi vietoje, gabenami į koncentracijos stovyklas arba priverstiniams darbams į Vokietiją bei Prancūziją. Manoma, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje nužudyta per 500 romų, arba maždaug kas trečias šios bendruomenės atstovas.
Yra žinoma, kad naciai ir vietos talkininkai žudydavo klajojančias romų šeimas tiesiog sutiktas kelyje, tačiau šie nužudymai paprastai dokumentuojami nebuvo, todėl tokių aukų skaičius nėra žinomas.
Ši diena minima Lietuvoje nuo 2004 m., tačiau visuotinį pripažinimą ji gavo tik prieš kelis metus. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d.