Istorinę parodą Vilniuje atidaręs Lenkijos prezidentas A.Duda: „Kartu vėl turime ginti savo sienas“

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai atidarė tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų“
Autorius: Pranešimas spaudai
Publikuota: 2021-10-19 22:39
Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“. Įspūdinga, pirmą kartą Lietuvoje XVIII a. pabaigos istorijos kontekstus pristatanti paroda skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms.

Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių išvakarėse, spalio 19 d., Valdovų rūmų muziejuje parodą oficialiai atidarė jos globėjai – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Abu šalių vadovai pabrėžė, kad dvi kaimyninės šalys šiandien, kaip ir XVIII amžiuje, susiduria su agresyviai nusiteikusių kaimyninių šalių išpuoliais. Todėl, pasak prezidento Andrzejaus Dudos, turime mokytis iš mūsų protėvių, sukūrusių modernią teisinę valstybę, prisiminti per šimtmečius kartu susiformavusią kultūrinę tapatybę.

„Dalyvaudami šiandienos parodos atidaryme kartu su Lietuvos prezidentu ponu Gitanu Nausėda, simboliškai išreiškiame savo įsipareigojimą šioms vertybėms. Tik bendros istorijos pagrindu galime kurti sėkmingą ateitį. Ir šiuo metu, žvelgiant į istoriją, ypač svarbu padaryti teisingas išvadas. Kartu vėl turime ginti savo sienas, ir vėl grėsmė kyla iš rytų“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas, aplankęs parodą Valdovų rūmų muziejuje.

Paroda „Kad Tėvynė gyvuotų“
Paroda „Kad Tėvynė gyvuotų“

Pasak parodą apžiūrėjusių Lietuvos ir Lenkijos vadovų, parodos pavadinimas labai taiklus ir simboliškas. Būtent „tėvynės gėris“ buvo pagrindinė didžiųjų Lenkijos ir Lietuvos reformatorių idėja. Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti tvarų politinį ir socialinį dviejų valstybių gyvenimą kartu.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos teigimu, „priėmę Gegužės 3-iosios konstituciją ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, lietuviai ir lenkai anuomet nubrėžė valstybės modernizacijos kryptį, klojo europietiškomis vertybėmis grįstus pilietinės bendruomenės pamatus, sureikšmino visuomenės gerovės, patriotizmo ir piliečių meilės Tėvynei kategorijas.“

Apie daugelį XVIII a. pabaigoje įvykusių permainų dažnai nesusimąstome ir tai vertiname kaip šiandien kuriamos demokratinės valstybės pagrindą. Tačiau būtent XVIII a. antroje pusėje, vyraujant didžiulei geopolitinei įtampai, įvyko milžiniški pokyčiai: įtvirtinamas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimas, suformuojama nepriklausoma teismų sistema, įvykdomos švietimo, vietos savivaldos, valstiečių padėtį lengvinančios reformos, iškeliama idėja, kad tauta, sudaryta iš visų luomų, yra pagrindinė valstybės vientisumo ir suverenumo gynėja.

Fotogalerija:

Tarptautinei parodai „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“ Valdovų rūmų muziejus apie 200 eksponatų surinko iš daugiau nei 40-ies valstybinių ir privačių kultūros institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių kolekcijų, esančių Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusioje.

Iš Varšuvos atvežti Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto autentiški dokumentai. Taip pat eksponuojamas unikalus XVIII a. pabaigoje ar pirmaisiais XIX a. metais į lietuvių kalbą išverstas 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos tekstas. Jį parodoje galima ir išgirsti.

Lankytojams pristatomi Lietuvos ir Lenkijos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintų reformų iniciatoriai – svarbiausių valstybininkų portretai, taip pat surinkti įvairūs artefaktai (dokumentai, knygos, atminimo ženklai, meno kūriniai), atspindintys pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

Parodą lydės mokslinių, kultūrinių ir edukacinių renginių programa.

Naujausi straipsniai