Istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas: „ES – mūsų geriausia „kompanija“

Alfredas Bumblauskas/Leidyklos „Baltos lankos“ nuotr.
Alfredas Bumblauskas/Leidyklos „Baltos lankos“ nuotr.
2019-04-18 16:59
AA

„Europos Sąjunga man pirmiausia yra emocija, – nustebina istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, į šoną pastumdamas kalbas apie institucijų biurokratiją, sudėtinguosius teisės aktus ir Briuselio nurodymus. – O į Europos Parlamentą einantiems euroskeptikams rašau neigiamą pažymį, nes jie prastai išmano istoriją. Kodėl? Todėl, kad savo skepticizmą grindžia galimu nutautėjimu. Galiu būti nesuprastas, bet visada keliu klausimą – o kada Lietuva buvo sutautėjusi? Štai ir istorijos egzaminas.”

Ką Jums reiškia Europos Sąjunga?

Tai 28 sąjungininkų „kompanija“, kokios Lietuva niekada anksčiau neturėjo (čia reikia turėti galvoje ir NATO užnugarį). ES turbūt yra vienintelė galimybė senajai Vakarų civilizacijai integruotis taip, kad atlaikytų mūsų laikų iššūkius – Rusiją, Kiniją ir islamą. Ir nors buvo zyziama, kad narystė sunaikins tapatybę, bet dabar jau įsitikinama priešingai – Europai labai rūpi tapatybė, o Tautų Europa visada yra darbotvarkėje. Šioje vietoje manęs negąsdina net federacijos klausimas, nes ne visada pasitikiu lietuvių sugebėjimais savarankiškai protauti ir tvarkytis.

Kaip kasdienybėje pastebite Europos Parlamento veiklą?

Paprastai aktyvūs europarlamentarai viešai praneša, kuo jie ten gyvena. EP pirmiausia yra Europos idėjos palaikymo ir gvildenimo institucija. Tai nėra Seimo ar savivaldybės tarybos atitikmuo. Tai pagrindinė Europos tapatybės institucija, nors jos veiklą labiausiai pajuntame per tokius sprendimus, kaip laiko nebesukiojimas ar mažesnės telefono ryšio kainos.

Būdamas ES pilietis, kokią naudą pirmiausia jaučiate?

Visų pirma tai Šengenas ir, žinoma, žmogaus teisių klausimai. Jei tai atrodo per toli nuo kasdienybės, ES naudą galime pamatyti bet kuriame Lietuvos provincijos miestelyje: išgražėjo visi kaip pasiutę. Kartais net norisi gūžčioti pečiais – žmonių mažoka, o miestelis puošiasi. Čia ir yra didysis Lietuvos ir ES santykių paradoksas: stojant į ES beveik reikėjo papirkinėti, kad tik žmonės balsuotų už Sąjungą, o dabar lietuviai tituluojami pagrindiniais ES išlikimo optimistais. Pripažinkime, bent vartojimo galimybių požiūriu lietuviai niekada anksčiau taip negyveno, kaip dabar.

Kokią temą lietuviai turėtų kelti EP?

Visada noriu, kad būtų advokataujama Ukrainai, nes be šios šalies Europa yra nepilna. Ukrainai reikėtų suteikti Maršalo planą, kad šalis sugebėtų atsistoti ant kojų ir išsivaduoti nuo visų sovietmečio problemų, kurių niekas nesprendė 30 metų. Dar Lietuvai siūlyčiau kelti klausimą dėl Niurnbergo proceso ir kompromiso su sovietais – Vakarai turi suprasti tikrąją mūsų didžiosios kaimynės vietą ir veiklą istorijoje. EP kaip tik galėtų būti ta institucija, kuri neštų tokią istorinę žinią.

Ką sakote aršiausiems ES kritikams?

Visada prisimenu savo buvusio studento, o dabar jau kolegos Tomo Bartninko aštrų pasakymą: „Lietuvių nacionalinis paukštis yra erkė“. Kodėl? Ji kanda, čiulpia ir dar pyksta ant to, kuriam kanda ir kurį čiulpia. Taip pasitaiko ir lietuviams: baikime piktavališkai lyginti ES su JAV ir kalbėti apie savo tautinės tapatybės atsisakymą. Mums dėl Tautų Europos nereikės atsisakyti tapatybės, o tik turėti savo tapatybės stuburą ir išmokti naujai gyventi europinėje realybėje. O dabar kartais Lietuva bando eiti į Europą kaip erkė ir dar su senu tapatybės bagažu – su šapokine, smetonine šmėklomis. Bet Smetonos laikų šmėkla negali padėti moderniai Lietuvai susirasti savo tapatybės stuburo, reikalingo ES. Turime neišbarstyti galimybių ir maksimaliai atsisakyti „erkinio“ mąstymo.

500 milijonų Europos Sąjungos piliečių interesams atstovaujantis Europos Parlamentas – demokratijos garantas, turintis reikšmingas teisės aktų kūrimo ir biudžeto sudarymo galias. Visose ES šalyse išrinkti europarlamentarai klausosi žmonių bei interesų grupių nuomonių ir jas iškelia į europinį lygmenį. EP išjudina mus, europiečius, jaudinančius klausimus, tokius kaip migracija, darbuotojų teisės, šeimų apsauga, maisto kokybė, klimato kaita, išsilavinimas, žmogaus teisės, sveikatos apsauga, verslo galimybės ir daugybė kitų. Jo priimti teisės aktai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą.