Istorijos dėstytojas Norbertas Černiauskas vaikus supažindina su šių dienų riteriais

Norbertas Černiauskas/Edgaro Kurausko nuotr.
Norbertas Černiauskas/Edgaro Kurausko nuotr.
Šaltinis: „Žmonės“
2019-04-23 17:15
AA

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas lektorius Norbertas Černiauskas (34) pirmasis Lietuvoje parašė knygą vaikams apie šaulius, Šaulių sąjungos istoriją. Smagi ir originali knyga „Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje“ išleista organizacijos šimtmečiui paminėti, pats jai priklausantis autorius vaikus supažindina su šiandien Lietuvos labui besidarbuojančiais riteriais.

Kaip kilo mintis parašyti knygą apie šaulius vaikams?

Visą laiką maniau, kad suaugusieji, vaikams kalbėdami ar rašydami apie rimtus dalykus, pavyzdžiui, apie praeitį, dalį sudėtingų dalykų arba nutyli, arba viską labai supaprastina manydami, kad vaikai ko nors nesupranta ar jiems kas nors bus per sudėtinga. Šaulių sąjungos šimtmetis privertė pagalvoti, o ką Lietuva žino apie sudėtingą XX amžiaus istoriją? Taip kilo idėja jiems ir visiems kitiems papasakoti apie šaulius – XX amžiaus Lietuvos riterius bei jų nuotykius, nieko nenutylint ir nieko pernelyg nesupaprastinant. Šioje knygoje svarbiausia gal net ne pati XX amžiaus istorija, o kaip žmogiškąsias vertybes – atsakomybę, toleranciją, žodžio laikymąsi, gerą humorą, kūrybiškumą ir lakią vaizduotę – veikė įvairūs praeities išbandymai ir kaip kartais sudėtinga visas šias vertybes išsaugoti.

Teigiate, kad diegti patriotiškas vertybes vaikams yra svarbu.

Tai nėra abstrakčios vertybės. Patriotiškumas yra atsakomybės jausmo už save ir kitus ugdymas bei kritiškas ir aktyvus santykis su bendruomene, kuri tave supa ir kurioje tu gyveni, – su šeima, su kaimynais, su bendraklasiais, su konkrečios vietos gyventojais ir pagaliau su visos valstybės piliečiais bei jų svečiais. Kitaip tariant, tai labiau ne gražių žodžių, kaip antai: kalba, istorija, žemė ar tradicijos, atkartojimas, o konkretūs žmonės ir konkretus bei nuoširdus santykis su jais. Jaunas žmogus, kuris moka bendrauti su aplinkiniais ir jaustis už juos kuo nors, net maža dalimi, atsakingas, kuris yra savimi pasitikintis, tolerantiškas, smalsus ir mėgstantis iššūkius, visada išaugs patriotiškas plačiąja prasme – gerbs save, aplinkinius, savo valstybę, domėsis savo šalies kultūra ir istorija.

Ar, jūsų manymu, vaikai yra pakankamai pažindinami su Lietuvos istorija?

Manau, kad faktinės informacijos apie Lietuvos istoriją tikrai daug. Tik klausimas, ar tos knygos, medijos ir renginiai skatina kritinį mąstymą, informacinį raštingumą, ar moko kelti smalsius klausimus ir padeda susiorientuoti šiandienoje? Manyčiau, kad vis dar daug supratimo, jog istorija ar net meilė tėvynei yra išmoktų ir atkartotų žinių rinkinys. Kartais susidaro įspūdis, kad vaikai, kurie moka iš eilės išvardyti Lietuvą valdžiusius prezidentus, gebėjimų atžvilgiu labiau vertinami negu tie, kurie, pažiūrėję į prezidentų sąrašą, gali suformuluoti ir užduoti klausimą: „O kodėl mes savo istorijoje turime tik vieną prezidentę ir net kelis prezidentus?“ Be to, dažnai vaikai su Lietuvos istorija pradeda susipažinti ne nuo savo gyvenamosios aplinkos, o nuo labai tolimų dalykų, kurių pro mokyklos langą arba eidami namo nemato. Bet viskas labai keičiasi, mokyklose dirba daug šaunių mokytojų, vyksta daug įvairių iniciatyvų – tik gaila, kad daugiau iš apačios.

Istorija domėjotės nuo vaikystės.

Domėjausi gana nemažai ir tai iš dalies lėmė, kad pasirinkau istorijos studijas Vilniaus universitete. Beje, neslėpsiu, kad domėjimąsi labai sustiprino istorinės knygos paaugliams, kurių tuo metu nebuvo itin daug, ir tik pasirodę istoriniai serialai. Be to, gana anksti suvokiau, kad istorija suteikia gana platų išsilavinimą, o plataus akiračio asmenybės mane visuomet traukė, norėjau ir pats toks tapti. Be to, lįsti į istoriją visuomet yra didžiulis nuotykis, o kas nenori jų patirti?

Jums patriotizmas yra...

...aktyvus, kūrybiškas ir kritiškas santykis su savo valstybe bei jos piliečiais.

Temos: