„Molio gabalėlio, paimto į rankas, viduje pradeda plakti maža širdelė. Tai supratau po pirmosios pažinties su keramika“, – sako iš Dzūkijos kilusi verslininkė keramikė Reda Vaikšnorienė. Jos kurti dirbiniai savo šeimininkus atranda visoje Lietuvoje – kūrėja džiaugiasi, kad kadaise buvęs tik hobis išsivystė į mėgstamą darbą.
„Vakarais savo atsipalaidavimui nueidavau į keramikos būrelį, jame labai patiko. Pamažu pradėjau galvoti, kaip padaryti, kad keramikos mano gyvenime būtų daugiau“, – pasakojimą pradeda „Redos keramikos“ įkūrėja, lipdanti įvairiausius dekoratyvinius namų puošybos elementus: lėkšteles, dubenėlius, vaisių indus, cukrines, vazas, vazonus, interjero detales, taip pat – šventinius ar miestų simbolika dekoruotus suvenyrus.
Moteris prisimena, kad taip viskas ir pradėjo plėtotis: norėdama užsiimti keramika namuose, ji turėjo įsigyti įvairių įrankių, medžiagų ir įrangos. Reda juokiasi, kad kai pagaliau viską įsigijo, suprato, kad tai nebegali būti tik hobis.
„Ėmiau galvoti, kaipgi savo darbus realizuoti. Pirmieji pirkėjai buvo pažįstami, draugai ar giminaičiai; su laiku išdrįsau dalyvauti mugėse, miesto šventėse. Pradžia nebuvo tokia baisi, kaip bijojau, todėl apie ketverius metus daugiausia taip ir prekiavau. Pamažu plėtėsi ir ratas pirkėjų, kurie gaminių įsigydavo internetu“, – džiaugiasi pašnekovė.
Dabar moteris sulaukia individualių užsakymų įvairiomis progomis, todėl po muges Lietuvoje beveik nebevažinėja: tebesilanko tik Kaziuko ir Kalėdų mugėse.
„Kartais viską suvaldyti yra sudėtinga, nes tokiame versle būni „viskas viename“ – nuo buhalterio iki pardavėjo. Tai, kad išmanai, kaip pagaminti prekę, nereiškia, kad žinai, kaip ją, tarkime, pareklamuoti. Iššūkių tikrai nestinga“, – prisipažįsta Reda, pasidžiaugusi, kad šeima jai visada padeda įveikti iškilusius sunkumus.
„Važinėjant po muges pirkėjai klausdavo, ar gali atsiskaityti mokėjimo kortele. Deja, prašydavau paėjėti iki bankomato, o tai labai dažnai reikšdavo, kad žmogus nebesugrįš. Teko ieškoti išeičių, o pasidomėjus apie banko kortelių skaitytuvus patraukliausias pasirodė „SumUp“ – jokių nuolatinių fiksuotų mokesčių, kas smulkiajam verslui ypač aktualu.“
Verslininkė neslepia, kad didžiausias tokio verslo minusas – užsakymų nepastovumas: labai intensyvius mėnesius, būna, keičia gerokai tuštesni, taigi privalai būti pasiruošęs kelis pajamų scenarijus.
Pavasario ir vasaros laikotarpiais dažniausiai jaučiamas didesnis vestuvinių dirbinių poreikis, taip pat populiari prekių kategorija – suvenyrai su skirtingų miestų simbolika. Klientai domisi ir suasmenintomis keraminėmis dovanomis – su inicialais ar trokštamomis frazėmis, vardais.
Ieškantiems išskirtinumo
Keramikos dirbinys – išties nekasdienis pirkinys, todėl Reda svarsto, kad dažniau tokius vertina brandesnio amžiaus moterys, kurios puoselėja namų židinį, rūpinasi jaukumu ir nori turėti originalių dekoracijų ar indų. Kūrėją atranda ir žmonės, ieškantys išskirtinių dovanų įvairių švenčių proga.
Paklausta, kaip gimsta darbai, autorė juokiasi, kad kartais nė pati nežino, ką nulipdys ir koks bus galutinis variantas. „Kuriu tai, kas man pačiai atrodo gražu, todėl dažnai dirbiniuose dominuoja moteriški motyvai – gėlės, augalai. Kartais kliento užsakymas būna itin konkretus, tada stengiesi aiškiai techniškai tai ir padaryti. Naujam gaminiui sukurti reikia „švarios galvos“, niekur neskubėti, dėl nieko nesinervinti – tiesiog visas mintis skirti jam. Taip pat reikia numatyti silpnąsias vietas – ar džiūdamas neišsiklaipys, ar detalės neatšoks ir pan. Keramikos kūrimo procesas tikrai sudėtingas ir neleidžia skubėti“, – šypteli.
