Dainininkė, futuristė, modelis, šokėja, performansų meistrė, mados kūrėja... Dabar – dar ir specialios kosmoso programos dalyvė. Tikriausiai nėra nieko, ko Viktoria Modesta (33) negalėtų padaryti, nors daugelis dėl jos negalios – menininkei iki kelio amputuota kairė koja – ilgai manė priešingai. Tik kai prieš septynerius metus pasaulio žiniasklaida ėmė rašyti apie pirmąją bioninę dainininkę, visi suprato – Viktorios nesustabdysi.
Pripažinimą Latvijoje gimusiai ir tuomet Londone gyvenusiai dainininkei pelnė 2014-aisiais išleistas dainos „Prototype“ vaizdo klipas, pasakojantis apie pasaulį pavergiančią naujojo žmogaus idėją. Jo prototipas – pati Viktoria, klipe pasirodanti su smaigo formos kojos protezu. Įvaizdis buvo toks paveikus, kad ypatingasis protezas apkeliavo daugybę muziejų ir galerijų, o Viktoria netikėtai tapo žmonių su negalia ambasadore. Tiksliau, kaip ji pati pasakytų, post-disabled judėjimo – žmonių, turinčių negalią, bet neleidžiančių jai savęs riboti.
Nuo „Prototype“ pasirodymo prabėgo daug laiko: Viktoria persikėlė į Holivudą, sukūrė šeimą, tapo rimta tarpdisciplinine menininke, išleido dar du albumus (pastarasis MOKSHA pasirodė šios vasaros pabaigoje), pasirašė sutartį su „IMG Models“, su legendinio Paryžiaus kabareto „Crazy Horse“ trupe pristatė spektaklį „The Bionic Showgirl“... Regis, asmeninė ir profesinė sėkmė turėjo nustumti į užmarštį visus skaudulius, tačiau pasakodama savo istoriją Viktoria negalėjo sutramdyti ašarų.
Viktoria, jūsų visur daug. Kaip praleidote pandeminius metus, kai viskas sustojo?
Vienoje vietoje nepraleidau tiek daug laiko nuo tada, kai buvau paauglė (juokiasi). Anksčiau kiekvieną savaitę kur nors skrisdavau. Prieš pat pandemiją su vyru apsigyvenome jaukiuose namuose Vakarų Holivude. Manėme, kad tai gali būti puiki tarpinė stotelė tarp kelionių, ir nė nespėjome susivokti, kaip ta vieta tapo tikrais mūsų namais.
Žinoma, beveik visi mano darbai per tą laiką sustojo. Tik praėjusių metų pabaigoje, nusifilmavusi „Snap Spectacles“ reklamos kampanijoje, jaučiausi grįžusi į vėžes. Šiuos metus praleidau labai įdomiai: pasinėriau į NFT meną (skaitmeniniai meno kūriniai, užšifruojami blockchain technologijoje naudojamais nepakeičiamaisiais žetonais – NFT – red. past.), šiuo metodu sukūriau darbą „Avatar“ – jį neseniai publikavo žurnalas „Time“, užbaigiau muzikos albumą. Daug laiko skyriau ir asmeniniam gyvenimui – mano vaikystės ir paauglystės traumos niekur nedingo, buvo gera užsiimti terapija.