Kiekvienas iš mūsų ne kartą važiavome traukiniu – paprastu, siauruoju, greituoju, dviaukščiu, požeminiu... Tačiau ar galėtumėte ryžtis neįprastoms kelionėms bėgiais? Rinktis tikrai yra iš ko!
Kas pasaulyje ilgiausias?
Tarp pasaulio rekordininku ilgiausiųjų klasėje įvardijamas vadinamasis Geležies traukinys, pradedantis kelionę Nuadibu mieste Mauritanijos pajūryje ir baigiantis maždaug už 700 kilometrų dykumos karščiu alsuojančiame Zuerate. Trijų kilometrų ilgio traukinys, kurio sąstatą sudaro 250 vagonų, kursuoja kasdien ir atstumą įveikia per dvylika valandų.
Kodėl Mauritanija ir kodėl šie du miestai? Atsakymas slypi traukinio pavadinime – Zuerate traukinys pakraunamas geležies rūdos ir plieno, išgaunamų dykumoje, toliau keliauja į žvejų miestą Nuadibu, kur iškasenos perkeliamos į laivus ir pasklinda po pasaulį. Vietiniams, keliautojams ir nutrūktgalviams nuotykių ieškotojams teskirtas vienas vagonas. Kelionės kaina mūsų pinigais būtų maždaug 25 litai. Na, o jei nepavyko gauti vietos vagone, keliauti galima ir ant traukinio stogo...
Ilgiausių traukinių varžybos, žinoma, taip paprastai nesibaigia – dykumomis ir kengūromis garsėjančioje Australijoje metalų gavybos ir apdirbimo įmonė „BHP Billiton“ 2001-aisiais atlikto bandomąjį reisą. Jo metu prekinį traukinį sudarė 682 vagonai ir 8 garvežiai – iš viso daugiau negu 7 kilometrai ant ratų. Prie geležinkelio pervažų laukiantys vairuotojai galėjo nusnūsti, kol kelias bus laisvas.
Ieškantiems adrenalino
► Kalnų ir aukščio mėgėjams tikrai patiktų Qingzang geležinkelis, kuriuo nenutrūkstamai kursuoja traukiniai tarp Kinijos miesto Xining ir Tibeto sostinės Lasos. Geležinkelis oficialiai atidarytas prieš penkerius metus. Štai keli įspūdingi faktai: linijos Xining–Lasa ilgis 2 tūkstančiai kilometrų, o norintiems pasiekti Kinijos sostinę Pekiną pailgėja bene dvigubai. Traukinys pervažiuoja 675 tiltus ir pakyla į 5 kilometrų aukštį, tad maždaug 550 km geležinkelio driekiasi per amžinojo įšalo zoną. Kelionė šiuo traukiniu kai kuriais aspektais gali priminti kelionę lėktuvu: dėl išretėjusio oro dideliame aukštyje keleiviams ir traukinio darbuotojams yra tiekiamas deguonis, o traukinio vagonus tempia specialiai aukštikalnėms pritaikyti lokomotyvai.
► Manote, kad apsipirkimas turguje neturi nieko bendra nei su traukiniais, nei su adrenalinu? Klystate – visai tai laukia Bankoke, Mekongo geležinkelio turguje. Nenustebkite, jei vaikštinėdami po turgų netikėtai išgirsite traukinio švilpuką, o pardavėjai puls rankioti nuo žemės prekes ir trauktis į šonus – traukinys turgaus teritoriją kerta aštuonis kartus per dieną. Jam nutolus prekeiviai nieko nelaukdami grįžta į įprastas vietas. Kitą tokią kelionę traukiniu po turgų, matyt, būtų sunku surasti. (Kaip atrodo šis turgus, galite pažiūrėti čia)
Išbandymas laiku
Kelionė traukiniu, trunkanti penkias, o gal aštuonias dienas? Vis daugiau nuotykių ieškotojų ir keliautojų leidžiasi į šią kupiną išbandymų ir įspūdžių kelionę traukiniu iš Maskvos į Vladivostoką. Kelias driekiasi 9288 kilometrus per Uralo kalnus, Sibiro tundras iki Ramiojo vandenyno, kerta septynias laiko juostas ir trunka nuo šešių iki dešimties dienų (priklauso nuo traukinio tipo). Dar prieš atvykstant į Vladivostoką, galima persėsti į kitą traukinį ir riedėti Mongolijos link arba iki Pekino ar kito Kinijos miesto.
Ši įspūdinga Trans-Sibiro magistralė buvo pradėta tiesti dar XIX amžiaus pabaigoje valdant carui Aleksandrui II. Mintis pastatyti ilgiausią pasaulio geležinkelį Rusijos valdovui gimė po viešnagės Japonijoje. Nutiesus bėgius, Maskva buvo sujungta su daugybe mažų ir didelių tūkstančius kilometrų nutolusių miestų Rusijos platybėse. Ne tik atsirado puiki susisiekimo priemonė (didžiojoje Rusijos dalyje keliai nepravažiuojami dėl upių ar šalčio ir sniego), bet ir pagyvėjo ekonomika, išaugo eksportas – net ir mūsų laikais apie 30 proc. Rusijos eksportuojamų produktų keliauja Trans-Sibiro magistrale.
Kelionė Trans-Sibiro geležinkeliu nelengva. Beveik savaitę tenka praleisti traukinyje, kuris nepasižymi komfortu ar prabanga, bet visus vargus atperka vaizdai pro langą, traukiniui ilgiau sustojus, naminį maistą pardavinėjančios vietinės močiutės, keliautojų istorijos, laikas pamąstyti ir galiausiai pasiektas tikslas – Omskas, Novosibirskas, Baikalas, Čita, o gal net ir Vladivostokas su tolumoje dunksančiomis Japonijos salomis.
Prabanga ant bėgių
Kalbant apie prabangą, neįmanoma nepaminėti legendomis tapusio Rytų ekspreso – svajonių traukinio, kuriuo keliauti troško bene kiekvienas, bet kišenė leido tik turtuoliams, valdovams ar kino žvaigždėms (šiuo traukiniu važiavo Elizabeth II, Monako princesė Grace, Charles de Goaulle‘as, Honore de Balzacas, Vladimiras Nobokovas, Marlena Dietrich ir daugelis kitų garsių žmonių).
Rytų ekspresas pateko į kino ekranus bei knygų puslapius kaip nusikaltimo vieta – kas nėra girdėjęs apie Agatos Christie romaną „Žmogžudystė Rytų eksprese“? Jo herojus garsus detektyvas Erkiulis Puaro, išsprendęs bylą Stambule, keliavo prabangiuoju ekspresu, kai jame buvo įvykdyta mįslinga žmogžudystė.
Nepaprasto traukinio autorius – belgų inžinierius Georges Nagelmackersas. XIX amžiaus pabaigoje šis geležinkelių genijus sujungė Paryžių ir Stambulą, o vėliau atsirado įvairių Rytų ekspreso maršrutų, įtraukusių tokius miestus kaip Londonas, Venecija, Roma, Budapeštas ar Praha. G. Nagelmackersas puikiai išmanė, kaip privilioti aukštuomenę ir verslininkus: pasitelkė ištaigingumą, prabangą ir komfortą. Šių trijų komponentų Rytų eksprese tikrai netrūko – traukinio koridorių sienos iš raudonmedžio, keleivių kojos minkštai susminga į rytietiškus kilimus, perėjimai tarp vagonų drapiruoti aksomu, gaivų kvapą visur skleidžia gyvos gėlės. Ir tai ne viskas – miegamųjų kupė sienos padengtos brangia mediena su moderniojo stiliaus inkrustacijomis, aptrauktos puošniais audiniais, prisėsti vilioja paauksuotos veliūrinės sofos, o švelnią šviesą skleidžia pakalnučių puokščių formos šviestuvai iš kalnų krištolo.
Išskirtine prabanga dvelkianti aplinka – dar ne visas inžinieriaus sumanymas. Rytų ekspreso personalas buvo nepaprastas: traukinio keleivis turėjo asmeninį stiuardą, kuris pasirodydavo vos tik prireikus. Vyriausiasis ekspreso virėjas kiekvieno keleivio pasiteiraudavo, kokių patiekalų šis pageidautų vakarienei. Pabrėžtina, kad į restorano vagoną net ir dabar įleidžiami tik smokingą vilkintys vyrai ir vakarinėmis suknelėmis pasipuošusios damos. Negalima pamiršti ir klubo vagono, kurio salone vakarais skambant fortepijonui vykdavo pokalbiai, buvo lošiama kortomis.
Deja, XX amžiui ritantis į pabaigą, gerėjant Europos keliams, populiarėjant automobiliams ir kelionėms lėktuvu, Rytų ekspresas buvo išstumtas iš rinkos ir liko tik lėta bei brangia pramoga turistams – senieji antikvariniai vagonai rekonstruoti ir modernizuoti. Kelionė ekspresu šiais laikais kainuoja nuo tūkstančio iki keliolikos tūkstančių eurų, o traukinių su Rytų ekspreso ženklu galima rasti ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Malaizijoje, JAV ar Afrikoje. Pastarojoje kursuoja traukinys „Afrikos garbė“, siūlantis prabangą ir nepaprastą panoramą pro langą – keturiolikos dienų kelionė iš Keiptauno per Dar es Salamą, Kimberlį, Pretoriją, Kriugerio nacionalinį parką, Bulavają, Viktorijos krioklius į Zambijos sostinę Lusaką žada neišdildomų įspūdžių.
Tai įdomu
♦ Anglų inžinierius George‘as Stivensonas 1815 m. sukonstravo pirmąjį garvežį, pavadinimu Lokomotion, o 1825 m. pagal jo projektą buvo nutiesta pirmoji geležinkelio linija nuo Mančesterio iki Liverpulio. Garvežio greitis siekė 46 kilometrus per valandą.
♦ Seniausia geležinkelio stotis yra taip pat yra Anglijoje – tai Liverpool Road stotis Mančesteryje, atidaryta 1830-aisiais. Stotis neveikia jau trisdešimt metų, dabar joje įkurtas geležinkelio muziejus.
♦ Didžiausia traukinių stotis – Grand Central Niujorke, užimanti 19 hektarų plotą ir sudaryta iš dviejų lygių. Kasdien ja pravažiuoja 500 traukinių ir aplanko trečdalis milijono keleivių. Šioje stotyje yra didžiausias pasaulyje radinių biuras, į kurį kasdien atnešama daugiau kaip tūkstantį įvairiausių daiktų. Milžiniško biuro darbuotojai didžiuojasi, kad daugiau kaip pusė radinių grįžta savininkams.
♦ Judriausia geležinkelio stotis pasaulyje, atsižvelgiant į paros keleivių pralaidumą, yra Shinjuku stotis Tokijyje. Joje per dieną apsilanko vidutiniškai 3 milijonai žmonių.
♦ Mažiausia pasaulyje geležinkelių infrastruktūra yra Vatikane: 852 metrų ilgio geležinkelis jungia stotį, esančią prie Šv. Petro bazilikos, su Italijos geležinkeliais.
Tekstas D. Smagurauskaitės