Atrodo, Madonna (60) nelaiko pasirodymo „Eurovizijoje“ savo karjeros pabaiga, kaip kai kurie pikti liežuviai pranašavo. Atvirkščiai: birželio 14-ąją dienos šviesą išvydo keturioliktasis studijoje įrašytas albumas „Madame X“, ir popkaralienė leidosi į turą.
Ta proga savo namuose Londone ji susitiko su žinoma žurnaliste ir knygos „Blurred Lines: Rethinking Sex, Power and Consent on Campus“ („Neaiškios ribos: naujos mintys apie seksą, galią ir sutikimą studentų miestelyje“) autore Vanessa Grigoriadis. Straipsnis „The New York Times“ žurnale išėjo ilgas ir išsamus.
Žurnalistė, be kita ko, pelniusi 2007-ųjų Amerikos žurnalų apdovanojimą už esė apie Karlą Lagerfeldą, sudėjo į tekstą ir savo įspūdžius iš repeticijų bei apdovanojimų ceremonijų, cituoja šaltinius, pavyzdžiui, buvusį Madonnos atstovą spaudai, kadaise pasakiusį, kad jo bosė „užuodžia baimę kaip šuo“, net krimsteli Guy Ritchie (50), sakoma, išplėšusiam iš buvusios žmonos 66 milijonus eurų alimentų, – jie nebuvo pasirašę santuokos sutarties, – taip pat daug svarsto apie dainininkės indėlį į popkultūrą.
Nepamirštas nė vienas reveransas – paminėta LGBT ištikimybė Madonnai, jautriai rašoma apie vienatvę Portugalijoje, kur ji su vaikais persikėlė norėdama, kad sūnus Davidas Banda (13) galėtų mokytis futbolo akademijoje. Netikėtai dainininkė prisipažįsta jautusis ten labai vieniša, ypač kai vaikai buvo mokykloje, ir pasakoja apie širdį sušildžiusį fado muzikos vakarą, į kurį užklydo kone atsitiktinai. Prisimena kelią į viršūnes.
„Pirmiausia norėjau užsidirbti pragyvenimui. Buvau pavargusi nuo amžinų skolų. Antra – troškau, kad mano daina nuskambėtų per radiją. Tai viskas, ko meldžiau, – vienos dainos“, – sako dainininkė. Ir priduria, kad dabar išgirdusi savo senus hitus per radiją ar restorane reaguoja be didelio susižavėjimo – galbūt dėl to, kad girdėjo juos penkis milijardus kartų ir daugiau nebenori.
Paminėta Madonnos meno kolekcija – pirmuosius didelius honorarus ji išleido paveikslams. Turi Fridos Kahlo autoportretų, Tamaros de Lempickos art deco nuogalių, Francio Bacono ir Salvadoro Dalí darbų, jos sienas puošia Johno Lennono, Bobo Marley, Alfredo Hitchcocko išdidinti atvaizdai, Afrikos genčių fotografijos. Įdomi detalė – visi jie sukabinti gana žemai: nedidelio ūgio dainininkė nori iš arti matyti portretus.
Tekstas dar ir asmeninis – Vanessa Grigoriadis prisipažįsta, kad būnant vienuolikos išgirstos Madonnos dainos pakeitė jos pačios moteriškumo sampratą, o dainininkė nepraleidžia progos pabrėžti, kad seksualumas – jos, kaip moters ir žmogaus, neatskiriamas bruožas, todėl feministės, kadaise aiškinusios jai, kad nevalia naudoti seksualumo moterims įkvėpti ir padrąsinti, buvo neteisios.
Žodžiu, tekstas išėjo iš tų, kuriuos autorius gali įtraukti į pavyzdinių darbų rinkinį. Ką jau kalbėti apie puikų žurnalo viršelį ir kelias vidines nuotraukas, kurių autorius – Madonnos draugas menininkas JR. Viršelyje dainininkė tarsi išlipa iš garsaus savo pačios portreto, fotografuoto Steveno Meiselio 1991 metais. Viduje taip pat panaudoti Herbo Rittso ir Kate Simon daryti Madonnos atvaizdai.
JR darbo popkaralienė sužavėta. Bet autorė ir pats tekstas jai... nepatiko. Ilgoje instagramo žinutėje ji priminė, kad Grigoriadis buvo pakviesta į jos namus, repeticijas bei koncertus, pateko ten, kur daugumai kelias užkirstas (net gavo taurę vyno darbui pasibaigus). Ir... viską padarė blogai, nes skyrė dėmesį tokiems paviršutiniškiems dalykams kaip dainininkės padėjėjos tautybė ir medžiaga, iš kurios pasiūtos užuolaidos jos namuose. Atrodo, kad popžvaigždę ne juokais suerzino ir begalinės pastabos apie jos amžių, apie ką – Madonna įsitikinusi – nebūtų buvę nė užsiminta, jei straipsnio herojus būtų buvęs vyras. „Moterims sudėtinga palaikyti kitas moteris, net jei jos prisistato intelektualėmis feministėmis“, – ironizuoja atlikėja.
Straipsnis net ir vadinasi „Madonna šešiasdešimties“ (dainininkės žodžiais, niekas taip nebūtų pavadinęs teksto apie vyrą) ir laiko bei amžiaus motyvų ten tikrai daug – nuo svarstymų apie jaunus atlikėjus, šiandien diktuojančius taisykles popmuzikos pasaulyje, iki užuominos, kad dainininke žavisi vidutinio amžiaus esantys žurnalistės draugai (jai pačiai – keturiasdešimt penkeri), o vyresni net laiko ją tikra guru ir nori sužinoti, ką mananti apie menopauzę... Ir nors žurnalistė pagarbiai teigia, kad be Madonnos nebūtų buvę Britney Spears, Lady Gagos ir gal net Janelle Monáe, nenuostabu, kad žodis menopauzė veikia kaip raudonas skuduras.
Dainininkė nesirinko žodžių pykčiui išreikšti. „Gailiuosi praleidusi su ja net penkias minutes. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau išprievartauta. Ir turiu teisę taip lygintis, nes devyniolikos mane išties išprievartavo. Dar vienas įrodymas, kad garbusis žurnalas „The New York Times“ – vienas iš patriarchato, persmelkusio mūsų visuomenę, stulpų. O aš niekada nesiliausiu su juo kovoti. Mirtis patriarchatui!“ – tiesiai šviesiai rėžia ji.