Šviežios uogos – puikus „pagalbininkas“ laikantis liekninamosios arba organizmą valančios dietos. Beje, mūsų soduose, daržuose ir miškuose prisirpusiose uogose kur kas daugiau būtiniausių vitaminų ir mikroelementų nei iš svečių šalių atvežtuose egzotiniuose vaisiuose.
Jei laikotės liekninamosios arba organizmą valančios dietos, valgykite kuo daugiau uogų. Mat jose esanti ląsteliena gerina žarnyno veiklą ir suteikia sotumo. Uogų dietos rekomenduojama laikytis vieną–tris dienas, tada daryti savaitės ar dviejų pertrauką. Kadangi uogos yra mažai kaloringos, laikantis šios dietos, per dieną suvartojama maždaug 1000 kcal, tačiau organizmas vis tiek gauna visų reikalingiausių medžiagų – natūralių vitaminų ir mikroelementų. Juolab kad uogas galite valgyti ištisą vasarą: pasibaigus vienoms, pakeiskite jas kitomis.
Tarp valgių alkį malšinkite trintų uogų kokteiliais, šviežiai spaustomis uogų arba vaisių sultimis. Per dieną būtinai išgerkite 1,5 - 2 l skysčių: negazuoto mineralinio vandens, natūralių sulčių, žolelių arbatos, pagardintos citrina ir medumi.
Net laikydamasi uogų dietos privalote jausti saiką. Nuolat valgant daug vienos rūšies uogų, organizmas gali pasidaryti joms alergiškas.
Agrastai
Agrastuose nemažai vitaminų C, E ir A, kalio, fosforo bei magnio. Juose esančios medžiagos stiprina kraujagysles, todėl šių uogų rekomenduojama valgyti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat tiems, kurie skundžiasi virškinamojo trakto, inkstų ir šlapimo pūslės negalavimais. Valgykite agrastų, jei užkietėjo viduriai, sutriko medžiagų apykaita.
Energinė vertė: 100 g – 53 kcal.
Avietės
Jose yra vitaminų C, A, E ir B grupės, kalio, kalcio, cinko, magnio bei fosforo. Uogose esančios organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus.
Avietėse nemažai salicilo rūgšties (natūralaus aspirino pakaitalo), todėl šias uogas tinka valgyti
sergant peršalimo ligomis. Avietės rekomenduojamos ir nusilpus organizmui, sergant mažakraujyste ar avitaminoze, sutrikus širdies ritmui. Ypač vertingos miško avietės.
Energinė vertė: 100 g – 49 kcal.
Mėlynės
Šiose miško uogose yra vitaminų A, E, B1, B2 ir PP, kalio, fosforo, kalcio. Mėlynėse esančios veikliosios medžiagos stiprina regėjimą, mažina akių nuovargį, stabdo kataraktos vystymąsi, gerina kraujotaką. Šios uogos yra natūralus antioksidantas, jose yra medžiagų, saugančių mūsų organizmo
ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti.
Energinė vertė: 100 g – 56 kcal.
Braškės
Šiose uogose gausu vitaminų C, E, A ir B grupės, kalio, magnio, kalcio, geležies, cinko. Jose daug cukraus, organinių rūgščių, aromatinių medžiagų. Braškės gerina kraujotaką ir reguliuoja kraujospūdį, skatina virškinimą bei medžiagų apykaitą, stiprina organizmo imuninę sistemą.
Energinė vertė: 100 g – 41 kcal.
Gervuogės
Turi magnio, kalio, kalcio, geležies, vitaminų A, C, E ir B grupės. Gervuogės gerina žarnyno veiklą,
stiprina nervų sistemą.
Energinė vertė: 100 g – 52 kcal.
Juodieji serbentai
Tai puikus vitamino C šaltinis. Šiose uogose vitamino C kiekis kone trigubai didesnis nei kitose uogose ar vaisiuose. Jose gausu geležies, kalio, kalcio ir magnio. Juodųjų serbentų uogose esantys pektinai skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą, šalina iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, radioaktyviuosius elementus, cholesterolį. Šių uogų patariama valgyti susilpnėjus organizmo atsparumui. Derėtų žinoti, kad juodieji serbentai tirština kraują.
Energinė vertė: 100 – 52 kcal.
Vyšnios
Prisirpusiose vyšniose gausu geležies, kalio, fosforo, vitaminų A, C ir E. Jos reguliuoja kraujo krešėjimą, mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, šiek tiek laisvina vidurius. Dėl antiseptinių savybių vyšnių sultys vartojamos nuo karščiavimo, taip pat atsikosėjimui lengvinti.
Energinė vertė: 100 – 72 kcal.