Gyvenimas nėra tobulas. Mes nelabai tobulos. O netobuli žmonės klysta. Bet iš klaidų mokomės, vadinasi, jų reikia! Vis dėlto kai kurias klaidas net nejausdamos kartojame, iš jų nieko nepasimokome ir įstringame uždarame rate. Rezultatas – plonėjanti piniginė, iš nervų storėjantis užpakalis ir depresiją keliantis spintos turinys.
Kokios gali būti šopingo klaidos, kai tau daugiau nei 40, klausiate? Ieškodama atsakymo, atsidariau spintą, kad patyrinėčiau savo klaidas (žinau, sunku patikėti, bet ir aš klystu). Ir nors ne visos jos – šopingo, pusė spintos – savo kūrybos ir gamybos, bet tie daiktai patenka į tą pačią kur-buvo-mano-galva? kategoriją.
Tokia visiškai vieniša ant pakabo – balta makro mini suknelė. Odinė. Per trumpa, kad galėtų būti suknelė, bet per ilga, kad būtų palaidinė, nepraktiška jokio klimato sąlygomis. Apskritai nesutaria su jokiu garderobo elementu ir jokia pora batų. Apie tai, kad ją vilkėdama negaliu nei atsisėsti, nei pasilenkti nesukeldama aplinkiniams akių skausmo, net neverta kalbėti. Kadangi daiktų neišmetu, vis dar tikiu, kad išauš suknelės šlovės valanda, tačiau... jau praėjo 7 metai. O ji tebekaba ir nekelia jokių išganingų minčių. Jei jūs nesate kantrios ir 7 metus nesiruošiate laukti, kol drabužis prabils, štai kelios dažnos klaidos, kurių būtų galima ir nebekartoti.
Svarbu, kad drabužis gerai kristų, nes tinkamas dydis lygu patogumui, patogumas lygu pasitikėjimui savimi.
1. Ignoruojate savo kūną. Tai yra perkate per mažus drabužius mėgindamos save įtikinti, kad vis dar esate XS, nors paskutinį kartą tai buvo prieš vestuves, kai savaitę nieko nevalgėte. Per didelis daiktas stilistiškai yra lankstesnis: jį galima kūrybingai stilizuoti, galų gale, nunešti siuvėjai. Arba priskirti oversize kategorijai ir apsimesti, kad taip ir turi būti. O štai per mažas... Gal trimis dydžiais mažesnės kelnės ar suknelė ir glosto savimeilę, kad vis dar įtelpate, tačiau nuolatinis besiraitojančių, smunkančių, lipančių drabužio dalių tampymas ir traukiojimas figūros nepuoš ir tik atkreips dėmesį į naktinių valgymų rezultatus. Pagaliau, niekam neprivalote atsiskaityti, kokio dydžio drabužius dėvite (o vertėtų tik tuos, kurie idealiai tinka).
2. Perkate visada to paties dydžio drabužius. Skirtingų gamintojų dydžių skalė skiriasi – sveikiausia yra matuotis dydžiu didesnį ir dydžiu mažesnį drabužius (niekam nerūpi, kad nusipirkote L vietoj XS). Svarbu, kad drabužis gerai kristų, nes tinkamas dydis lygu patogumui, patogumas lygu pasitikėjimui savimi.
3. Perkate įsivaizduojamam gyvenimo scenarijui. Sakykime, esate slaugė, o spinta prikimšta stiletų su 12 cm aukščio platformomis. Žinoma, pirkti žvyneliuotus sijonus (kalta), trenktas sukneles (kalta) ir aukštakulnius (kalta) yra žymiai maloniau nei praktiškas, gyvenimo tempui tinkamas kelnes, dar vienus baltus marškinius ir oksfordų porą (na, gerai, batų pirkimas niekada nebūna nemalonus). Visgi nesusigadinkite santykių su mada visai atsisakydamos tų blizgančių malonumų (kurie yra tarsi desertas), nes jie gali virsti labai greitu ir stilingu laipteliu į unikalų stilių. („Balti marškiniai su tuo blizgančiu sijonu?“ – „Aha.“ – „Aukštakulniai su praktiškomis kelnėmis?“ – „Būtinai.“ – „Trenkta suknelė ir oksfordai?“ – „O kaip kitaip?“) Tačiau tebus to „deserto“ apie 20 proc. garderobo.
4. Perkate laisvus drabužius, nes reikia šį tą maskuoti ir slėpti. Jei reikia maskuoti, tai, be sporto, greitai padaro koreguojamieji apatiniai. Laisvus drabužius derinkite su prigludusiais – išvengsite apatiško, apsmukusio įvaizdžio.
5. Perkate tik juodus drabužius. Slepiate figūrą, tikite, kad juoda lieknina, kad niekada neišeina iš mados. Juoda, be abejo, yra rafinuota, tačiau nors ir užmaskuoja visus nepageidaujamus iškilumus (pageidaujamus – irgi), atkreipia dėmesį į siluetą. O šalia brandžios odos juoda spalva gali sukurti aštrų kontrastą, sustiprinti tamsius šešėlius, atkreipti dėmesį į visas esamas ir įsivaizduojamas raukšles. Vilkitės juodą toliau nuo veido arba derinkite ją su gaivių spalvų šaliku ar ryškaus dizaino ir/ar spalvų papuošalu. Jei, be juodos, kitos spalvos kelia nepaaiškinamą baimę, rinkitės neutralias: smėlinę, alyvuogių, pilką, baltą – jos gerokai draugiškesnės brandžiai odai.
Kuo paprastesnis daiktas, tuo greičiau pastebima jo kokybė, tad svarbu audinio arba pluošto sudėtis, sagos, siūlės – kiekviena detalė.
6. Verčiate savęs eksperimentuoti su naujomis tendencijomis, nors to nenorite. Jeigu yra rūbų, su kuriais jaučiatės gražios, elegantiškos, pasitikinčios savimi, – juos ir pirkite. Mano draugė dievagojasi, kad juodų balerinų, kardiganų, raw džinsų (netamprių tamsiai mėlynų – žiemai, vidutinio šviesumo – vasarai) ir baltų trikotažinių marškinėlių perka iškart po porą – o kas, jei dings iš apyvartos? Arba šuo sugrauš batą? Jos konservatyvi uniforma išties nepriekaištinga, tinkama bet kokiam gyvenimo būdui ir amžiui.
Tik privalu prisiminti štai ką: kuo paprastesnis daiktas, tuo greičiau pastebima jo kokybė, tad svarbu audinio arba pluošto sudėtis, sagos, siūlės – kiekviena detalė. Prabangiai tokie daiktai atrodys tik labai gerai prižiūrimi: jei skalbsite viskozinę suknelę su šeimos rankšluosčiais ir dar išsuksite džiovyklėje, nesvarbu, „Gucci“ ar „Zara“ ji būtų, prabangiai neatrodys ir ilgai netarnaus.
7. Perkate perlus. Na, taip, Jacqueline Kennedy mėgo sakyti, kad jie tinka prie visko. Bet ji buvo ikona prieš daugiau nei 50 metų, kai madingi papuošalai buvo ryškūs, dideli ir… plastmasiniai. Konservatyvūs perlų karoliai pripliusuoja metų, nebent juos derintumėte su itin šiuolaikiškais drabužiais. Stilingesnis sprendimas – modernaus dizaino papuošalas, nors ir perlinis.
8. Niekada nederinkite tarpusavyje papuošalų. Papuošalas turi būti akcentas, užbaigti derinį, o ne derėti su kitais. Suderinti vėrinių ir auskarų komplektėliai tose gražiose aksominėse dėžutėse yra skirti prisidirbusiems vyrams (kaip greita dovana įsiutusiai žmonai nuraminti).
9. Perkate nuobodžius ir nykius, bet brangius dizainerių drabužius. Buvo gera kaina, tad negalėjote praeiti? Drabužis turi patikti, tikti, jo turite norėti. Jei nenorite, kaina ar prekės ženklas nesvarbu, žingsniuokite pro šalį. Nei kainos dydis, nei gamintojo vardas savivertės nenustato.
10. Skirstote drabužius į „stilingus“ arba „patogius“. Namie slankiojate dėmėtais treningais, miegoti einate suplyšusiais marškinėliais ir nuskalbtais šortais, į parduotuvę minate sulopytomis tamprėmis ir katės plaukais apkibusiu megztiniu (juk „tik pieno“). Gyvenimas yra podiumas (ant kurio, vilkėdamos būtent minėtas tampres, sutiksite ir savo buvusįjį su naująja žmona), tad pirkite stilingus ir patogius drabužius. Nepatogumą galima pakentėti tik ypatingomis progomis.
11. Perkate per daug drabužių. Pigių, menkaverčių arba įsivaizduojamo gyvenimo scenarijaus daiktų, kurių jums nereikia (prisižiūrėjusios „The Real Housewives of New York City“ užsimanote tik siaurutėlių suknelių ir stiletų, nors šiaip dirbate iš namų). Pirkite sąmoningai: „galėjimas sau leisti daug“ gal ir maloniai nuteikia, tačiau verta prisiminti, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gamino tą pigų drabužį. Ar jį dėvėsite, saugosite? Net neabejoju, kad ir 10 cm audinio už tą kainą nenusipirktumėte audinių parduotuvėje, ką jau kalbėti apie pasiuvimą.
12. Kartojate „ne mano amžiui“ ir praeinate pro naujausias drabužių kolekcijas. Geram skoniui amžiaus ribų nėra. Nesakau, kad reikia spraustis į paauglių drabužius ar mėginti tapti naujomis ekstravagantiško gatvės stiliaus ikonomis, bet nusisukti nuo gaivių spalvų, šiuolaikinių siluetų ir madingų aksesuarų – didelė klaida.