Jei šaltojo sezono pradžioje žiemos išbandymams dar buvome atsparūs, tai sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemos iššūkiams darosi sunku. Varvanti nosis, čiaudulys, perštinčios akys – tai simptomai, kuriuos paprasta supainioti su peršalimu, tačiau jų priežastys dažnai slypi daug arčiau, nei mes galvojame – namie ar darbe, kur šaltuoju metų laiku praleidžiame daugiausia laiko.
Apie žiemos sezoną lydinčius, ilgo buvimo uždarose šildomose patalpose sukeliamus negalavimus, tarp jų – ir alergijas, pasakoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos Alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė doc. Jūratė Staikūnienė. O „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis aptaria, kaip tokios problemos sprendžiamos patalpose – namie ar darbe.
Vien atidaryti langą nepakaks
Sulig žiemos pradžia radikaliai pasikeičiantis gyvenimo būdas sukelia diskomfortą ir odai.
Daugiausia diskomforto ir savijautos problemų šaltuoju metų laiku sukelia pernelyg išsausėjęs, užsistovėjęs patalpų oras, dėl kurio kaltas ne tik šildymas, bet ir sulig žiemos sezono pradžia radikaliai pasikeičiantis gyvenimo būdas.
„Atšalus orams daugiausia laiko praleidžiame ne lauke, kur grynas oras, o uždarose, dažniausiai nepakankamai ar net blogai vėdinamose patalpose, kur nuolat kontaktuojame su pačiais įvairiausiais alergenais. Esant tokioms sąlygoms, oro kokybė pasiekia kritinį tašką, taip sukeldama sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas, odos sudirgimus“, – vardija J. Staikūnienė.
Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo?
Sausas oras labiausiai kenkia nosies ir burnos gleivinei, taip pat jis dirgina odą, sukeldamas jos pleiskanojimą, niežėjimą, bėrimus.
O į alergiją linkusi oda ar gleivinė, kurios paviršinis sluoksnis jau yra pažeistas iš ankščiau, pavyzdžiui, yra smulkių žaizdelių, skilimų, spuogelių ir panašiai, į drėgmės ar didelius temperatūrų svyravimus reaguoja ypač jautriai.
Medikės teigimu, alerginė sloga yra labai apgaulinga ir net specialistui gali būti sunku atskirti, kada tai yra peršalimo, o kada – pernelyg sauso oro pasekmė. „Alerginį susirgimą dažniausiai išduoda užsitęsusi sloga, nosies ir akių niežėjimas, paraudimas ir priepuolinis čiaudulys. O peršalimą galima atpažinti iš krečiančio šalčio, pakilusios kūno temperatūros, gerklės skausmo ir jį lydinčio kosulio.“
Dėl pernelyg sauso oro paūmėjusi alergija ir kitos sveikatos bėdos turėtų būti gydomos ne vaistais, o šalinant jų atsiradimo priežastį, t. y. kovojant su nematomu drėgmės vagimi.
Kaip sureguliuoti drėgmę?
Remiantis higienos normos reikalavimais, šaltuoju metų laiku drėgmė patalpose turėtų siekti 40–60 proc., tačiau sulig šildymo sezono pradžia šis rodiklis gali sumažėti net tris kartus – iki 20 proc. ar net mažiau. Tokie kraštutinumai gali neigiamai atsiliepti ne tik žmogaus savijautai, bet ir patalpoje esantiems gyvūnams, augalams ar netgi daiktams, pvz., drėgmės kiekiui jautriems mediniams baldams ar grindims.
Langų varstymas drėgmei įleisti gelbės tik tuomet, kuomet lauke bus pliusinė temperatūra.
Pastatų automatikos ekspertas R. Skurdenis atkreipia dėmesį, jog drėgmės kiekis šildomose patalpose nuolat kinta, todėl reguliarus patalpų vėdinimas atidarant langą gali šią problemą tik sušvelninti, bet ne išspręsti.
„Beje, langų varstymas drėgmei įleisti gelbės tik tuomet, kuomet lauke bus pliusinė temperatūra. O jei už lango – minusas, drėgmės kiekis bus smarkiai sumažėjęs ir lauke, todėl lango varstymas nors ir padės į patalpų vidų įleisti deguonies, tačiau sauso oro problemą tik dar labiau paaštrins, mat taip tik išleisime namuose esančią drėgmę“, – teigia „Jung Vilnius“ vadovas.
Naminės priemonės vs. technika
Tarp prieinamiausių ir daugelio jau išbandytų būdų patalpų sausumui mažinti – daugybė „naminių“ priemonių, pvz., šlapias rankšluostis ant radiatoriaus ar skalbinių džiovinimas patalpose, maisto ruoša, dėl kurios į orą išgarinama nemažai drėgmės. Taip pat kambariniai augalai, ant radiatorių kabinamos vandens talpos, kurios garuoja nuo šilumos. Paprasčiau kalbant – tuose namuose, kuriuose žmonių yra visą dieną, pavyzdžiui, auginami maži vaikai, drėgmės turėtų būti daugiau.
Darbe rekomenduojama ir už šlapius rankšluosčius kiek estetiškesnė, naudoti patogesnė priemonė galėtų būti buitinis oro drėkintuvas, kuris reguliariai į aplinką išmeta drėgmės dozę. Taip pat tiek darbinėse, tiek ir naminėse patalpose oro drėgnumo problemą sprendžia akvariumai.
„Ko gero, sprendžiant oro sausumo, deguonies stygiaus klausimą, pagrindinis protingo namo išskirtinumas, lyginant su garintuvais ar akvariumais, yra tas, jog pastatų automatika – tai sistema, kuri tarpusavyje suderina visas pastato funkcijas, t.y. jei atsidarys langas ir įeis šviežio oro, tai patalpos nebebus šildomos tam, kad šiluma neišeitų iš namų“, – apie kitą galimą alternatyvą pasakoja R. Skurdenis.