Atlikėja Evgenya Redko (29) šiais metais Lietuvos muzikos padangę nušvietė tarsi fejerverkas – blykstelėjo nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“, laimėjo „Metų proveržio“ statulėlę M.A.M.A apdovanojimuose ir... netikėtai dingo iš ją apšvietusios prožektorių šviesos. Vos pradėjus solo karjerą, „išlindo“ senos sveikatos problemos.
Kaip apibūdintum dabartinį savo gyvenimo etapą?
Būtent šiuo metu jaučiuosi kūrybiškai įkvėpta, bet neslėpsiu – paskutiniai keli mėnesiai buvo išties įdomūs. Galėčiau sulyginti juos su amerikietiškais kalneliais. Teko pereiti įvairias stadijas, kad vėl atsidurčiau kūrybos apsuptyje ir atsidurčiau arčiau laisvės, arčiau savęs.
Karantino laikotarpiu žmonės pasinėrė į naują veiklą, savęs ieškojimus.
Nemeluosiu, tik prasidėjus karantinui jaučiausi lyg nesava, dingo įkvėpimas, apėmė tam tikras nesaugumo jausmas, atrodė, jog išgaravo visos mintys. Kai aplinkui vienintele tema – globali pandemija, sunku įsikvėpti. Kelioms savaitėms nutolau nuo muzikos, bet sugrįžau prie papuošalų gamybos. Po ilgos pertraukos, buvo gera vėl tam skirti laiko. Juvelyrika reikalauja didelio susikaupimo ir kantrybės. Netrukus pasiekiau tam tikrą meditacinę būseną, palaipsniui sugrįžo ir įkvėpimas muzikai, supratau, kaip svarbu pasitikėti procesu.
Skirstai gyvenimą į „prieš“ ir „po“ karantino?
Ne. Galbūt galėčiau išskirti pastarąjį laikotapį kaip išbandymų metą, įvairiapusį etapą, atnešusį vidinių laimėjimų, o tuo pačiu ir nuopuolių. Ieškojau balanso. Buitis dažnai „blokuoja“ kūrėjų mintis.
Kaip į viską reagavo vyras? Tuo metu, kai prasidėjo karantinas, abu buvote Lietuvoje?
Taip, abu buvome Lietuvoje. Stipriai dėl to džiaugiuosi. Galėjome toliau tęsti tam tikrus darbus ir nebuvome per daug suvaržyti. Turime draugų, kurie karantino pradžioje buvo įstrigę užsienyje, jiems teko kurį laiką gyventi nežinioje. Išties nepatogi ir stresinė situacija.
Kas labiausiai pasikeitė profesinėje srityje?
Vos prasidėjus karantinui, kartu su vyru juokavome, jog per daug niekas mūsų rutinoje nepasikeitė. Paprastai leidžiame dienas studijoje, kurią esame įsikūrę namuose. Taigi, karantinas ar ne – didžiąją dienos dalį esame būtent čia. Žinoma, apmaudu, kad susijaukė visi vasaros planai, teko nukelti bei atšaukti koncertus, pasirodymus festivaliuose. Bet iš kitos pusės atsirado daugiau laiko antrojo albumo kūrybai.
Per Lietuvos muzikos apdovanojimus nugalėjai „Metų proveržio“ kategorijoje, tau sekėsi nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, tačiau netrukus visus pasiekė žinios apie sveikatos problemas. Kas nutiko?
Turiu seną traumą – stuburo išvaržą, kuri prieš 4 metus paguldė mane į lovą keliems mėnesiams. Dar tuomet teko pereiti intensyvų gydymą. Išsigydžiusi, kurį laiką nesiskundžiau skausmais ir galėjau nevaržomai judėti. Deja, prieš pat Eurovizijos atrankas, ši problema atsinaujino. Tikėjausi, kad sugebėsiu su tuo greitai susidoroti, tačiau įvyko priešingai. Tas laikotarpis mano gyvenime buvo itin intensyvus, metus iki traumos atsinaujinimo, įrašiau debiutinį albumą, nufilmavome pakankamai daug vaizdo klipų, vyko ilgas pasiruošimas pirmąjam koncertui, dirbau stropiai, nes dievinu tai, kuo užsiimu. Po viso šio maratono mano kūnui bei protui reikėjo pertraukos, daugiau laiko poilsiui ir pačiai sau, bet aš „nestabdžiau“, toliau kibau į darbus. Tai atsiliepė sveikatai.
Tikriausiai nelengva, kai visur sekasi, tavęs aplinkui daug, o ima ir apleidžia jėgos.
Iš tiesų buvo sunku su tuo susitaikyti. Ilgą laiką delsiau, dirbdama jaučiau skausmą, nesinorėjo pasiduoti prieš save, kitus… bet esant tokiai situacijai, tenka pažvelgti realybei į akis, priimti ir susitaikyti. Išmokau pamoką ateičiai – neignoruoti pirmųjų simptomų, nebandyti niekam nieko įrodyti, mylėti save ir įsiklausyti, kada laikas trumpam sustoti.
Tuo nepaprastu metu sulaukei žmonių palaikymo? Kas padėjo labiausiai?
Sulaukiau labai didelio palaikymo iš klausytojų, gavau begalę asmeninių žinučių su gražiausiais palinkėjimais, mane tai stipriai palietė. Kaip niekuomet pajaučiau tvirtą ir nuoširdų ryšį su savo gerbėjais. Tai – didžiulė dovana. Turėjau pristabdyti tempą ir leisti sau visiškai pasveikti, daktarai paskyrė gydymą, kurio laikiausi. Apsilankymai pas specialistus, vaistai ir fizinio krūvio vengimas truko mėnesį laiko. Jaučiu, kad poilsis stipriai padėjo vėl tvirtai atsistoti ant kojų.
Muzika – jūsų su vyru vienintelis darbas?
Taip, visas savo jėgas ir dėmesį skiriame muzikai.
Anksčiau kūrėte duetu, vėliau su Lilu ir Innomine, tada solinė karjera. Kaip atrodo muzikiniai ieškojimai dabar? Tai darai viena?
Šiuo metu muziką kuriame kartu su Asi. Kartu rašome melodijas, ieškome muzikinių sprendimų. Klausomės įvairių žanrų, nuolat juos analizuojame, taip pat ir mėgaujamės. Įkvėpimą dažnai su vyru atrandame netikėtose situacijose – gamtoje, tyloje, triukšme. Pati dabar esu tam tikroje savęs pažinimo stadijoje, kapstausi dar giliau, kasdien ieškau drąsos būti atvira su savimi, pripažinti tam tikrus įvykius gyvenime, kokią įtaką jie turėjo formuojant mano tapatybę, mano pačios reakcijas, susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, tamsą paversti pranašumu.