Iš viešumos dingusi Anžela Adamovič – apie svajonę sulaukti dvynių ir skausmą dėl artimųjų Baltarusijoje

„Truputį gaila, kad ne 24-eri!“, – juokiasi Anžela, pasveikinta su 34-uoju gimtadieniu. Vis dėlto sukaktuvininkė čia pat surimtėja ir priduria, kad iš tiesų nėra taip jau ir gaila, mat kiekvieni prabėgę metai – savaip gražūs, o savo amžiaus ji neslepia, atvirkščiai – netgi didžiuodamasi pasako, nes, tikina, niekas jai pagal išvaizdą tiek metų neduoda.

„Man smagu pasakyti savo amžių, nes žmonės dažnai nustemba. Nei vidumi, nei išore nesijaučiu taip, kiek įrašyta pase, taigi skaičiai manęs negąsdina, nes esmė ne juose“, – šypteli pašnekovė.

Gečų šeima ypatingai švęsti gimtadienio šįkart neplanavo – pandeminė situacija viską pakreipė ramaus sutikimo linkme.

„Atsidūstu prisiminusi, kokie būdavo gimtadieniai seniau! Iš visų kraštų suvažiuodavo būrys draugų... Būdavo ir tokių gimtadienių, kuriuos švęsdavau ne dieną, o tris, – juokiasi Anžela. – Tikrai smagūs gimtadienio vakarėliai, su džiaugsmu juos prisimenu iki šiol – kartais peržvelgiu nuotraukas ar video ir negaliu nesišypsoti.

Šiemet, vertinant visą karantino situaciją, nieko panašaus tikrai nebus, bet, tiesą sakant, ir nėra to tokio užsidegimo atšvęsti, to polėkio. Nežinau, gal čia šie pandeminiai metai padarė savo, kad atpratome trankiai minėti šventes. Dabar net apėmęs toks jausmas, kad nebemokame gyvai bendrauti su žmonėmis – atpratome!“

Birželio pradžioje Anželos vyras, atlikėjas Žygimantas Gečas minės savo 29-ąjį gimtadienį, tad pora kartais gimtadienius švęsdavo kartu. Visgi šiemet Anželos gimtadienio dieną antrosios pusės šalia beveik nebus.

„Pagaliau prasideda mūsų darbai, kuriuos karantinas taip ilgam buvo sustabdęs, tad taip sutapo, kad kaip tik per mano gimtadienį Žygimantas ves šventę, tad jo šalia nebus, bet nieko tokio – didelis džiaugsmas, kad pagaliau pajudėjo reikalai ir pamažu grįšime į savo mėgstamas veiklas“, – pasidžiaugia.

Iš tiesų, dainuojančiai porai karantinas, kaip ir kitiems atlikėjams, užvėrė duris, tad Anžela patikina, kad geriausia gimtadienio dovana – pamažu grįžtantys darbai.

„Per karantiną renginių nebeliko, tad elementaru, kad beveik nedainavome, teko susikoncentruoti į kitas veiklas. Dabar jau pajautėme, kad prasidėjo kažkoks judėjimas, planavimas, kai kurios datos jau užimtos, tačiau vis tiek išlieka šiek tiek nerimo, ar viskas įvyks, ar įsivažiuos, nes su šia pandemija supratome vieną dalyką – gali planuoti kiek nori, o viskas gali kardinaliai pasikeisti“, – sako A.Adamovič.

Anžela pasakoja, kad jiedu su Žygimantu save dabar labiausiai realizuoja uždaruose renginiuose, asmeninėse žmonių šventėse – jose pasirodo skirtingai: kartais dainuoja kaip duetas, o kartais Anžela atlieka tik savo programą, nes Žygimantas būna vakaro vedėju, kas jam, anot pašnekovės, puikiai sekasi ir teikia vidinį pasitenkinimą.

„Socialiniuose tinkluose dažnai su Žygiu sulaukiame žinučių, kada mes pasirodysime scenoje, nes žmonės mus „atrado“ televizijoje. Iš tiesų mes rodomės scenoje, muzikinės veiklos nenutraukėme, tik mūsų pasirinkimas yra tam tikrose laidose ar šou šiuo metu nedalyvauti, todėl viešumoje mūsų beveik nebeliko. Aišku, niekas nežino, kaip bus ateityje, tačiau kol kas – tokia mūsų šeimos pozicija“, – teigia ji.

Ne veltui sakoma, kad kai užsidaro durys, atsiveria langas – Gečų šeima, netekusi renginių, rankų sudėję nesėdėjo: įkūrė šeimyninį drabužių verslą „GFamily“.

„Tokiais sunkiais metais sugalvojome sukurti šeimos verslą, tad pandemijos „dėka“ jame kartais jautėmės kaip amerikietiškuose kalneliuose – tai aukštyn, tai žemyn... Viskas priklausė nuo labai daug veiksnių, kurie ne visada būdavo mūsų galioje. Šiandien jau džiaugiamės, kad tunelio gale ėmė matytis šviesa – prasidėjo registracijos į muges, žmonės daugiau apsipirkinėja“, – atvirauja Anžela.

Pusantrų metų ilgesio

Karantinas pakeitė daugumos šeimų kasdienybę ir įprastą rutiną – tad kaipgi Gečai gyveno pastaruosius metus?

„Anksčiau nežinojome, ką apskritai reiškia ilgiau būti namuose: parvažiuodavome, persirengdavome, kartais pavalgydavome, išmiegodavome ir vėl į darbus, renginius... Mums tai buvo įprastas gyvenimo būdas, o atėjus karantinui iš pradžių sunkiai persiorientavome, reikėjo laiko susivokti, kad namai dabar bus nuolatinė kasdienybė. Buvo visko – ir gerų nuotaikų, ir niūrių. Su Žygimantu esame emocionalūs žmonės, jautriai reagavome į tai, kas vyksta aplinkoje, kas vyksta su mumis pačiais, bet galiausiai prisitaikėme, nors įvairiausių „kalnelių“ vis tiek netrūko“, – šypteli.

A.Adamovič didžioji dalis giminaičių gyvena Baltarusijoje, todėl pandemijos laikotarpiu su jais pasimatyti nepavyko, o šiuo metu Baltarusiją purtant skandalams planai apkabinti artimuosius dar labiau pakibo ore.

Prakalbusi šia tema Anžela sunkiai tvardė ašaras ir prisipažino, kad kalbėti apie tai – itin sunku.

„Daug mano giminaičių gyvena Baltarusijoje… Jų jau nemačiau pusantrų metų… Bendraujame nuotoliniu būdu.  Šių dienų Baltarusijos situacija realų susitikimą turbūt dar nutolino – jau buvome pradėję planuoti, tačiau tos baisios naujienos viską vėl keičia… Labai skaudi ši tema“, – sunkiai rinkdama žodžius atviravo dainininkė.

„Guodžiuosi tuo, kad artimieji Baltarusijoje sveiki, gyvena ganėtinai pilnavertį gyvenimą – dirba, mokosi ir gali susitikti tarpusavyje. Tas džiugina, kad bent jau jų pačių vidinė situacija yra stabili, jie visi kartu, o man belieka laukti“, – priduria.

Svajonės apie didelę šeimą

Vasaros pabaigoje trejų sulauksiantis poros sūnus Žakas – tėvų džiaugsmas ir iššūkiai viename. Atlikėja neslepia, kad nepilnai trimetis juodu su vyru kaip reikiant „pašokdina“.

„Tai auganti asmenybė, su savo charakteriu, principais, norais... Džiaugiamės, kad jis visa tai turi, o mums, tėvams, beliak visa tai morališkai atlaikyti, – juokiasi atlikėja. – Artėja trejų metų krizė ir mes ją jau spėjome pajusti, nors galvojame, kad jau mūsų vaikui tai šito tikrai nebus. Žodžiu, kartais reikia giliai įkvėpti, iškvėpti, vėl įkvėpti... O jeigu tai nepadeda – perduoti estafetę kitam: mudu su vyru taip dalinamės – kuris tą akimirką ramesnis ir turi daugiau kantrybės, tas ir kalbasi su Žaku.“

Pamenu, kai Žakutis gimė, buvome tokie užsivedę, kad vos ne tuoj pat bus ir antras, ir trečias vaikelis... 

Moteris džiaugiasi, kad berniukas jau kalba, moka pasakyti, kas jam patinka, ko jis norėtų, tad šis vaiko amžius porai labai įdomus.

„Būna, Žakutis taip ką nors atsako, kad lieku nuščiuvusi. Kaip turbūt ir kiekvienai mamai, nors ir mažiausias vaiko pasiekimas, bet atrodo stebuklingas“, – šypteli.

Ar Gečai planuoja šeimos pagausėjimą? „Tikrai turime tokių minčių! Pamenu, kai Žakutis tik gimė, buvome tokie užsivedę, kad vos ne tuoj pat bus ir antras, ir trečias vaikelis... Bet kai jis pradėjo mokytis vaikščioti, kai paaiškėjo, kad bus itin aktyvus vaikas, kai susidėjo bemiegės naktys, – nutarėme, kad reikia palaukti.

Vis dėlto visi etapai praeina, tad dabar jau tikrai norime ir planuojame, nes svajojame apie gausesnę šeimą. Jeigu mūsų šeimoje gimtų dvynukai – būtų tobulas scenarijus! Vienu kartu praeitume tuos sunkiuosius momentus, bemieges naktis, o šeimoje jau būtų trys vaikučiai! Tikrai apsidžiaugtume“, – šypteli A.Adamovič.