Populiarios kosmetiką gaminančios kompanijos „The Body Shop“ įkūrėja Anita Roddick – pasaulyje pripažinta etiško verslo pradininkė. Moteris, skatinusi sąžiningą bendradarbiavimą, kovojusi už žmonių bei gyvūnų teises ir aplinkos apsaugą, savo pavyzdžiu įrodė, kad kiekvienas galime kurti geresnį pasaulį.
1. Vargu ar kas ginčytųsi su tais, kurie mano, kad kompanijos sėkmė priklauso nuo to, kokią reputaciją visuomenėje užsitarnauja jos vadovai. Nėra ko stebėtis, kad atokiame Anglijos miestelyje Anitos Roddick atidaryta kosmetikos parduotuvėlė per kelis dešimtmečius išaugo į milijonus svarų sterlingų uždirbančią kompaniją. Kaip galima nepirkti natūralios kosmetikos iš moters, kurios vardas siejamas su tokiomis organizacijomis kaip „Greenpeace“, Tarptautinė amnestija (angl. „Amnesty International“), kuri kovoja už miškų išsaugojimą, kad būtų uždrausti kosmetikos gaminių bandymai su gyvūnais, rūpinasi pagalba skurstantiesiems, sergantiems vaikams?
Žmonės didžiavosi naudodami „The Body Shop“ produkciją, nes juos žavėjo Anitos Roddick asmenybė ir darbai. Jie norėjo būti dalimi gėrio, kurį pasauliui nešė ši moteris. Manote, jai pasisekė rasti auksinį raktelį į žmonių širdis? Galbūt. Vis dėlto, be sėkmės, Anitai prireikė tvirto charakterio, užsispyrimo, ištvermės, darbštumo ir begalinio optimizmo.
2. Daugelį minėtų savybių Anita įgijo dar vaikystėje. Jos tėvai, emigrantai iš Italijos, Anglijos kurortiniame miestelyje Litlhamptone turėjo kavinę. Grįžę iš mokyklos ir atlikę namų darbus, joje plušo ir Anita su dviem seserimis ir broliu. „Imigrantų vaikai visais laikais augo kitaip nei daugelis vietinių, – prisiminimais dalijosi Anita. – Kiek pamenu vaikystę, mes visą laiką dirbdavome. Tai kavinėje, tai namuose.“
Kai mergaitei buvo aštuoneri ar devyneri, tėvai pasuko skirtingais keliais. Netrukus mama ištekėjo už buvusio vyro pusbrolio, Anitos vadinto dėde Henriu. Deja, po kelerių metų jis susirgo tuberkulioze ir mirė. Tik praėjus kone dešimtmečiui, mama dukrai prasitarė, kad anuomet, atsisveikindama su dėde Henriu, į amžinybę ji išlydėjo savo tėvą.
3. Kaip vėliau sakė Anita, ši žinia stipriai sužeidė jos širdį. Vis dėlto, užuot savęs gailėjusi, mergina pasinėrė į mokslus. Studijuodama koledže, laimėjo stipendiją mokslus tęsti Izraelyje. Kelionė išlaisvino iš prigimties maištingą Anitos sielą. Įkvėpta tuo metu labai populiarios socializmo laisvės dvasios ir tokių kovotojų kaip Che Gueveros skleidžiamų idėjų, jauna moteris suprato, kad privalo nepasiduoti masėms, visuomenės normoms ir drąsiai eiti pasirinktu keliu, kad ir koks kitiems jis atrodytų keistas.
Užuot dirbusi mokytoja, Anita leidosi į ilgą kelionę. Aplankė keletą Europos šalių, Ameriką, Afriką. Beje, Johanesburgas (miestas Pietų Afrikoje) buvo paskutinė jos didžiosios kelionės stotelė. Iš čia ji buvo išprašyta, nes pažeidė įstatymą – pasirodė džiazo bare vakarą, skirtą tik juodaodžiams.
4. Grįžusi į Angliją, Anita sutiko Gordoną Roddicką, bohemiškos sielos vyriškį, kuris rašė eiles ir be galo mėgo keliauti. Jiedu susituokė, viena po kitos gimė dukrelės Justine ir Sam. Jauna šeima atidarė nedidelį viešbutuką, o vėliau ir restoraną. Vis dėlto netrukus suprato, kad pasuko netinkama linkme. Gyvenimas jiems neteikė tiek džiaugsmo, kiek norėjosi.
Kartą Gordonas prasitarė, kad nuo vaikystės turi svajonę iš Buenos Airių žirgu nujoti iki Niujorko, ir žmona nedvejodama paskatino jį rengtis į kelionę. Anot jos, nėra nieko įspūdingesnio už žmogų, drįstantį įgyvendinti savo svajones. Išleisdama vyrą, Anita žinojo, kad kurį laiką viena turės išlaikyti namus ir rūpintis mažylėmis.
5. Ieškodama būdų prasimanyti pinigų, aktyvi verslininkė nusprendė atidaryti mažą natūralios kosmetikos krautuvėlę. Pasinaudojusi kelionių metu surinkta medžiaga apie vaistažoles ir žoleles, pasamdė žolininką ir drauge ėmė kurti kremus, muilus ir vonios putas. Kosmetika be sintetikos tapo kompanijos „The Body Shop“ sėkmės receptu.
Įsivaizduokite, atidarytoje parduotuvėje buvo tik penkiolikos rūšių asortimentas. Kad lentynos neatrodytų tuščios, gaminius Anita sumanė išpilstyti į penkis skirtingų dydžių indelius. Prekyba klestėjo ir, kai po dešimties mėnesių grįžo Gordonas, šeima atidarė antrą parduotuvę. Verslas rutuliojosi žaibišku greičiu. Šiandien 61 pasaulio šalyje veikia apie 2400 „The Body Shop“ parduotuvių. Nors lydėjo sėkmė ir Anita mylėjo darbą, jai svarbesnė darėsi žmonių ir gimtosios planetos gerovė.
6. Atėjo laikas apsispręsti: toliau vadovauti kompanijai ar visas jėgas skirti labdaringai veiklai ir gamtosaugai. Anita žengė tvirtą žingsnį – už 652 mln. svarų sterlingų „The Body Shop“ atiteko kosmetikos gigantei „L‘Oreal“.
Kas paskatino moterį atsisakyti šitiek metų kurto verslo? „Kai buvau dešimties, į mano rankas pateko knyga apie holokaustą. Be aprašymų, joje buvo gausu nuotraukų iš koncentracijos stovyklų. Tuomet mano širdyje gimė begalinė užuojauta žmonėms ir pagarba gyvybei. Supratau, kad mano pareiga yra padėti tiems, kuriems pagalbos reikia“, – tokiais žodžiais savo apsisprendimo priežastį paaiškino A. Roddick.
Jos iniciatyva buvo įkurta labdaros organizacija „Children On The Edge“, kuri rūpinasi neturtingais Rytų Europos ir Azijos vaikais, taip pat kad būtų uždrausti bandymai su gyvūnais Anglijoje kosmetikos gamybos tikslais. Anita taip pat parašė daugiau nei dešimt knygų apie verslą ir planetos išsaugojimą.
7. Iš pažiūros visuomenei atvira moteris turėjo didelę paslaptį – kelis paskutinius gyvenimo metus ji žinojo serganti hepatitu C. Klastingas virusas į organizmą pateko gimdant jaunėlę Sam, kai buvo perpiltas kraujas. Apie ligą Anita Roddick viešai prabilo tik prasidėjus kepenų cirozei, kai smarkiai pablogėjo sveikata. „Liga man kiekvieną dieną priminė, kad esu mirtinga, todėl nieko negaliu atidėlioti rytdienai. Tapau dar ryžtingesnė ir labiau pamilau gyvenimą.“
Ankstų 2007 metų rudenį Anita atsisveikino su šiuo pasauliu.
P. S. Kai prie ausies ima zysti uodas, ištikimiausi A. Roddick gerbėjai prisimena jos žodžius: „Manote, jog esate per mažas, kad pakeistumėte pasaulį? Įsileiskite į kambarį uodą – nustebsite, kaip greitai šis menkas padarėlis jus privers kasytis.“