Iš Peru kilusio Diego Valencia (30) širdį prieš 8-erius metus užkariavo lietuvaitė Kristina. 2017 metais sumainęs su mylimąja žiedus, užsienietis nusprendė pasilikti gyventi žmonos gimtinėje. Nuostabu yra tai, kad per trumpą laiką Diego ne tik prisitaikė prie kitokio klimato, įminė svetimos kultūros mįsles, bet ir „užsikrėtė lietuvių kalbos virusu“. Diego – vienareikšmiškai vienas iš tokių atvykėlių, kurie žavi savo užsispyrimu, žinių siekimo troškimu ir didžiule motyvacija kažką puikaus duoti šaliai, kurioje gyvena. Vyras šią vasarą net dalyvavo VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vykstančiuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose.
Diegai, kada atvykote į Lietuvą?
Lygiai prieš 6 mėnesius. 2011 metais susipažinęs su būsima žmona, aš tikrai nežinojau, kaip susiklostys mano gyvenimas. Tačiau dabar džiaugiamės Lietuva. Susituokėme prieš keletą metų ir iš pradžių gyvenome Briuselyje. Šiuo metu auginame kūdikį, visai neseniai pasikalbėjome tarpusavyje ir su žmona bei vaikeliu nusprendėme laimę kurti čia.
Kaip užsienietis iš Peru sutiko lietuvę?
Tiesą pasakius, susipažinome per feisbuką. Vienas mano draugas pasiteiravo, ar nepasirūpinčiau miela mergina, keliaujančia po Lotynų Ameriką. Jis rašė, kad ji užsuks į Peru, todėl praverstų vietinis, galintis aprodyti apylinkes. Atsakiau draugui, kad mergina gali kreiptis į mane per feisbuką. Po kiek laiko Kristina man parašė, susitikome universitete, kur tuomet studijavau. Dabar su šypsena mąstau, ar tik ji nemanė, kad esu koks nuobodyla. Juk ne kiekvienas kviestų merginą susitikti universiteto teritorijoje. Tiesa, aš mokiausi Peru Nacionaliniame agrariniame universitete, todėl Kristina maloniai nustebo. Važinėjomės traktoriumi, maitinome arklius, kalbėjomės. Jau pirmąją susitikimo dieną išsiaiškinau, kad mus abu domina žemės ūkis.
Universitete ėmėte lankyti lietuvių kalbos kursus, esate tvirtai pasiryžęs pasilikti mylimosios gimtinėje?
Manau, jog tai labai svarbu. Nenoriu čia gyventi nemokėdamas lietuviškai. Planuoju kurti verslą, todėl kalba man itin reikalinga. Kol kas sunkiausia perprasti linksniuotes, mat nei anglų kalboje, nei ispanų tokių nėra. Sunkiausiai suvokiu tai, ko negaliu palyginti su jau turimomis žiniomis. Taip pat žinau, kad lietuvių kalba kur kas turtingesnė, ispanai tiek daug skirtingų žodžių neturi. Galbūt todėl, kad lietuvių kalba tokia archajiška ir sena, jūs turite begalę žodžių vienam veiksmažodžiui ar daiktavardžiui apibūdinti.
Kiek laiko jau mokotės šios kalbos?
2015 metais baigiau lietuvių kalbos pagrindus, šiais metais studijavau jau A2 lygiu. Kol kas puikiai kalbu ispaniškai ir angliškai, bet tikiu, kad greitai be problemų kalbėsiu ir lietuviškai.
Minėjote, kad Lietuvoje turite paruošęs verslo planą?
Norime įsteigti mažą šeimos fermą. Jau ir vardą sugalvojome – „Heart Made Farm“ („ Ferma, sukurta iš visos širdies“). Tieksime žmonėms organišką, šviežią maistą. Klientais taps šeimos, prisijungusios prie „Farmshare“ programos. Programos dalyviai turės galimybę fermos produktų sulaukti prie pat savo durų. Kitais metais su žmona mes atversime savo fermos duris gal 50 kitų šeimų, kurios jau dabar nori prisijungti prie šios programos.
Lengvai prisitaikėte prie kultūrinių skirtumų žmonos gimtinėje?
Na, dar neilgai čia gyvename. Prieš tai tiesiog dažnai lankydavausi. Kol kas Lietuvoje man labiausiai patinka važiuoti į kaimą. Man taip jauku matyti, kaip jūsų šalyje įsišaknijęs žemės ūkis. Per ŽOLINES šią vasarą lankėme Rudnią, mažą miestelį netoliese Varėnos. Taigi, drąsiai sakau – tai mano mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas Lietuvoje – lankyti kaimelius.