„Mėlynos spalvos mano nuotraukose daugiausia“, – šypsodamasi tikina Londone gyvenanti fotografė Ieva URENCEVA (27), per gana trumpą karjerą jau pelniusi pripažinimą kaip menininkė, kurianti įspūdingas kelionių nuotraukas.
Ievos nuotraukas instagrame seka jau per 50 tūkstančių žmonių, feisbuke – dar per dešimt tūkstančių. „Lietuvių, kurie užsiimtų kelionių fotografija, instagrame nėra labai daug. Kur kas daugiau su mada susijusių blogerių. Tačiau stebiu pasaulinio lygio kelionių fotografus ir suprantu, kad su jais lyginant esu tik mažytis vabaliukas, nes kai kurie turi po šešis milijonus sekėjų, – neslepia Ieva. – Aišku, man dar toli iki tokių skaičių, bet girdėjau, kad instagrame turėti 50 tūkstančių sekėjų jau šį tą reiškia, – tai tarsi kertinis akmuo, nuo kurio atsiranda daugiau rimtų darbo pasiūlymų. Ir tikrai sulaukiu vis daugiau ir vis įdomesnių kvietimų. Neseniai pasirašiau pusės metų sutartį su viena Vokietijos akinių ir laikrodžių firma – fotografuosiu jos produktus savo kelionių metu.“
Ieva – vilnietė, į Londoną išvažiavusi prieš šešerius metus studijuoti fotografijos. Pomėgiu fotografuoti merginą užkrėtė tuometis draugas – iš pradžių buvusi tik jo mūza, vėliau Ieva vis dažniau ir pati paimdavo fotoaparatą į rankas. Paskutiniame kurse užsimezgusi pažintis ir meilė britui muzikantui Tomui sulaikė lietuvę Londone.
„Dabar net džiaugiuosi sprendimu likti Londone. Gyvenimas čia mane žavi savo įvairove, kultūrų gausa – čia jaučiuosi tarsi pasaulio vidury“, – neslepia. Pradėjusi fotografuoti mados renginius, daryti nuotraukas dizaineriams ir modeliams, mergina progai atsiradus vis leisdavosi į kokią kelionę ir gražiausiomis nuotraukoms pasidalydavo instagrame ir feisbuke. „Kuo labiau gausėjo mano sekėjų gretos, tuo dažniau pradėjo kreiptis viešbučiai, drabužių ir aksesuarų brendai – siūlyti darbą, kviestis pas save, kad fotografuočiau. Štai jau kelerius metus taip yra susiklostę, kad Londone dirbu mados industrijoje, o keliaudama esu kelionių fotografė. Kelionėse man atsiveria pasaulis, – pasakoja Ieva. – Vienas iš privalumų, kurį suteikia kelionių fotografija, kad patys viešbučiai įvairiausiose šalyse susisiekia ir pasiūlo: tarkime, tris keturias nakvynes mainais už nuotraukas. Vasarą savaitę taip esu praleidusi Kroatijoje. Dabar keli Zanzibaro viešbučiai buvo pakvietę apsistoti mainais už gražias jų fotografijas. O jei noriu keliauti toliau ar ilgiau pabūti šalyje, susirandu patogius nebrangius viešbutukus ar apartamentus.“
Ką reikia gebėti pamatyti fotografuojant gamtą ar pastatą, kad tavo nuotraukas norėtų pirkti viešbučiai? „Reikia matyti tos vietos unikalumą, – įsitikinusi Ieva. – Pastebėti, kuo išsiskiria ta šalis, vietovė, galų gale tas viešbutis. Tik reikia dar mažyčio niuanso – savo matymo kampo ir daug praktikos. Kai manęs klausia kokių nors fotografavimo patarimų, visada sakau, kad geriausias mokytojas – praktika. Aš ir pati iš Tanzanijos grįžau net su trimis tūkstančiais nuotraukų, po savaitės Maroke parsivežiau turbūt per tūkstantį kadrų. Bet aš nefotografuoju visko iš eilės ir po šimtą kadrų vienoje vietoje. Jei vieta ypatinga, pabandau rasti du tris skirtingus kampus, padarau nuo penkių iki dešimties kadrų – ir viskas.“
„Manau, kad visus traukia tas pats noras pažinti, – svarsto Ieva, paklausta, kodėl, jos manymu, žmonių akis taip traukia kelionių fotografijos. – Dar tas noras pabėgti nuo pilkos kasdienybės, nuo rutinos. Aš tikiuosi, kad savo nuotraukomis įkvepiu žmones keliauti, nes labai dažnai sulaukiu žinučių ir klausimų, kuriame viešbutyje geriau apsistoti, kur galima pamatyti tą ar kitą gamtos kampelį, įamžintą mano nuotraukose. Man, kai fotografei, tai yra didžiausias komplimentas.“
Instagramo nuotraukose Ieva dažnai pozuoja pati – kartais įamžinti pavyksta nustačius laikmatį fotoaparate, bet jei tuo metu yra ne viena, pati parenka nuotraukos kampą, kompoziciją, spalvas, nustato fotoaparatą, o draugai tik paspaudžia mygtuką. Fotografė juokauja, kad keliauja su visais, kas tik užsimano jos draugijos. Iš pradžių keliaudavo tik su savo vaikinu, vėliau pradėjo jungtis draugai. Jei kelionė ilgesnė, kartais per ją pasikeičia net keli pakeleiviai – vieni draugai grįžta namo, kiti – prisijungia.
„Dabar, kai kelionės virsta mano darbu, vaikinas tikrai ne visada gali drauge keliauti po mėnesį ar ilgiau, – neslepia Ieva. – Į Pietryčių Aziją, kur planuoju būti tris mėnesius, maršrutą dėlioju pagal tai, kas su manimi gali ir nori važiuoti. Pavyzdžiui, į Filipinus vyksiu su bičiule filipiniete, kuri gyvena Londone. Su kita bičiule lietuve dviem savaitėms nuskrisime į Tailandą, o paskui kelias savaites jau su draugu praleisime Balyje.“
Beje, tris mėnesius truksianti kelionė po Aziją yra su tikslu – apsižvalgyti ir galbūt rasti vietą, kur galėtų su širdies draugu apsigyventi. Mat keliaudama Ieva sako supratusi, kad jai artimiau ne didmiesčiai, o gamta, šiluma, jūra, paplūdimiai, geras maistas...
„Mane traukia mėlyna spalva. Jos mano nuotraukose tikrai daugiausia, – šypsosi. – Matyt, ne veltui ir mano instagramas vadinasi „catchagypsea“ – „pagauti čigoną“. Vieni ar kiti draugai nuolat rašo: „Na, tai kuriame pasaulio taške dabar esi?“ Gal aš praėjusiame gyvenime buvau čigonė, nes man toks klajokliškas gyvenimas labai prie širdies.“
