Pavasarį seserys Irūna ir Ineta Puzaraitės mielai pozavo kartu apsikabinusios nėščiųjų pilvelius, o šiandien abi prie savęs glaudžia dar visai mažyčius sūnus. Irūna - dviejų mėnesių Torą, Ineta - keliomis savaitėmis vyresnį Bernardą.
Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu. Tačiau seserys Puzaraitės nuo vaikystės buvo labai artimos. Sesės neslepia - Inetai sukūrus šeimą ir apsigyvenus sostinėje jų stiprus ryšys buvo nutrūkęs, tačiau kūdikių laukimas jas dabar taip suartino, kad jos ir vėl kasdien pasimato arba bent jau susiskambina.
„Dabar aš sau pavydžiu tokio gyvenimo. Aš apie tokį gyvenimą visą laiką svajojau. Būdama scenoj nuo 4 metų ilgai svajojau apie tokią pertrauką. Manau, ateina toks laikas, kada norisi nuo visko, nuo visko atsiriboti, nuo visko pailsėti. Visada tikėjau, kad tų didžiųjų atostogų priežastis ir bus kūdikis. Taip ir nutiko. Tiesiog susiklostė viskas savaime”, - šį pirmadienio vakarą 20:30 LNK pokalbių laidoje „Nuo… iki…” prisipažins Irūna, kartu su seserimi įsimažinusi fotosesijoje „Barboros fotostudijoje“.
Abi seserys svajojo sūnus pavadinti Bernardo vardu savo mylimo senelio garbei. Todėl nusprendė surengti savitas varžybas - kuri pirma pagimdys, ta ir galės pavadinti berniuką Bernardu. Inetos sūnus keliomis savaitėmis paskubėjo ateiti į šį pasaulį, todėl ir buvo pavadintas taip kaip senelis.
Irūna sūnui davė Lietuvoje neįprastą Toro vardą, kurį su vyru Roku sugalvojo jau ligoninėje, prasidėjus gimdymui. Tuo metu Vilniuje kaip tik siautė baisi audra, o šis vardas skandinavų bei germanų mitologijoje reiškia griaustinio ir audros dievą.
Jaunos mamos nesupranta, kodėl jų bendraamžiai kur kas mieliau renkasi gyventi sau bei visus pinigus skirti malonumams, o šeimos kurti apskritai nenori. „Kuo jaunesnė mama, tuo daugiau viską spėja”, - neabejoja seserys.
„Turiu tokių draugių, kurios sako - aš neturėsiu vaikų, aš nenoriu vaikų. Bet aš manau, kad joms reikia patirti tą jausmą, kuris atstoja visus buvusius džiaugsmus, laimes, įvykius, nes čia yra pati didžiausia laimė. Aš tai žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai.... Aš negaliu nuo jo akių atitraukti”, - glausdama miegantį sūnų Torą prisipažįsta Irūna.
Ineta taip pat sako besimėgaujanti motinyste: „Gyvenimas iki šeimos dabar tiesiog atrodo beprasmis. O dabar visiškai viskas kitomis spalvomis. Jeigu nebus sunku auginti, tai norėsime keturių vaikų. Gal ne dabar iš karto, bet keturi vaikai šeimoje būtų fantastika.”
