Neseniai mirusi aktorė Monica VITTI (1931–2022) – nė kiek ne blankesnė epochos žvaigždė nei su ja dirbę vyrai. Tik pasaulis neteisingas: jos ekrano partnerius ir režisierius publika atsimena kur kas geriau.
Ką padarysi, kad žmonių atmintis trumpa. O ir su kinu ji atsisveikino prieš tris dešimtmečius – gerokai iki interneto transliavimo laikų. Vienas iš paskutinių Vitti filmų – pačios sukurtas „Slaptas skandalas“, už kurį 1990-aisiais pretendavo į „Donatello Dovydą“. Režisierės debiutas taip ir liko neįvertintas.
Tačiau aktorė turėjo penkis „Dovydus“ – garbingiausius Italijos kino apdovanojimus. Daugiau statulėlių – tik Sophios Loren spintoje. Kokia ironija: kadaise abi damos blizgėjo kine ir aukštuomenėje. Trejais metais jaunesnė Loren ir šiandien veikli gyva legenda, dar 2020-aisiais stojo prieš kamerą. O Vitti paskutinius dvidešimt metų nesirodė viešumoje.
Net devyniasdešimtmetį pernai lapkritį paminėjo tyliai. Jokių naujų interviu, viršelių ar nostalgiškų televizijos laidų, nors gimtinė visada ją mylėjo. Taktiška tyla suprantama – jau du dešimtmečius Alzheimerio liga sirgusi aktorė nebeišeidavo iš namų Romoje.
Ja rūpinosi slaugytoja ir vyras Roberto Russo (74). Ir tik retkarčiais smalsuoliai atsidusdavo: kur dingo italų Greta Garbo (kai kada taip vadindavo Vitti)? Atsisveikinimas tapo proga dar kartą prisiminti aktorę, vienodai (tai reta) apdovanotą dramos ir komedijos vaidmenų kūrėjos talentu.
Jaunutę merginą, dešimt metų buvusią režisieriaus Michelangelo Antonioni (1912–2007) mūza ir mylimąja. Brandžią moterį, susukusią galvą šešiolika metų jaunesniam Russo. Karalienę – tokį vaidmenį jai pasiūlė Antonioni jųdviejų paskutinėje, po ilgos pertraukos nufilmuotoje juostoje „Obervaldo paslaptis“. Ir taip ją visada vadino italų spauda.