Instaliaciją KA(L)BANTYS PORTRETAI pristačiusi Žaneta Paunksnė – apie tikrąjį moters grožį

Fotografės Žanetos Paunksnės paroda „KA(L)BANTYS PORTRETAI“./Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Beatričė Staniūnaitė
Publikuota: 2019-06-14 21:21
„Kultūros Naktis 2019“ šiemet vėl nustebino Vilniaus gyventojus ir svečius renginių gausa.Tarp begalės įdomių pasirodymų bei projektų pasirodė ir išskirtinė menininkės Žanetos Paunksnės fotografijos instaliacija KA(L)BANTYS PORTRETAI.

Moterų portretų fotografė, socialinių mokslų daktarė, humanistinių vertybių puoselėtoja Žaneta Paunksnė Vilniaus senamiestyje esančioje erdvėje pristatė įspūdingus žinomų Lietuvos moterų portretus, sujungtus su audiovizualiniu pasakojimu. Prabilę portretai išplėtė fotografijos ribas ir bandė atsakyti į klausimą – ar visuomet tai kas gražu yra tik gražu? Instaliacijos autorė Žaneta pabrėžia, kad iškreiptas moters grožio kultas sukuria ydingą požiūrį į tikrąjį grožį: „Žvelkite giliau. Pastebėkite ir vertinkite unikalumą. Nepasiduokite išorės siūlomoms ribotos informacijos vilionėms: už fasado visada yra kažkas kas pripildo, pateisina, energizuoja ir įkvepia“.

Instaliacijos pavadinime KA(L)BANTYS PORTRETAI pastebime išskirtą raidę „L“. Ką jį turėtų reikšti visame fotografijų instaliacijos koncepte?

Raidė „L“ portreto vaizdą papildo turiniu. Portretas prabyla ir atveria žiūrovui vartus į gilesnę dimensiją.

Kodėl portretai būtent moterų?

Moterys yra ta visuomenės dalis, kurioje gajus jaunystės ir „ypatingo” grožio kultas. Dėl to dažna moteris susiduria su savęs, savo kūno ar amžiaus priėmimo klausimais. Mano fotografijos ir šios parodos tikslas keisti požiūrį į moters grožį, parodyti asmens, moters kompleksiškumą ir unikalumą.

Fotografės Žanetos Paunksnės paroda „KA(L)BANTYS PORTRETAI“./Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Fotografės Žanetos Paunksnės paroda „KA(L)BANTYS PORTRETAI“./Pauliaus Peleckio/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Apie ką kalba moterys portretuose?

Moters grožis yra ne akys, lūpos, plaukai ar figūra. Tikrą grožį sudaro visuma vidinių ir išorinių savybių. Dalyvių patirtis, jausmai, požiūris ir emocijos yra daug svarbiau, nei tai kaip tobulai jos sugeba pozuoti prieš kamerą. Moterys kalba apie grožį, meilę, santykius ir visą tai, kas vadinama gyvenimu.

Kaip gimė ši unikali instaliacijos idėja?

Girdžiu daug komentarų, kokios gražios moterys mano portretuose. Visada papildau, kad jos tokios gražios, nes turi savitą energetiką, patirtį, emociją ir esybę, kuria spinduliuoja. Papildyti portretą gyvu vaizdu buvo tarsi natūralus įrodymas ir raiškos priemonė mano pojūčiui pagrįsti.

Pagal kokius kriterijus rinkotės herojes?

Visos parodos dalyvės visuomenėje vertinamos už grožį ir pasiekimus. Atpažįstamumo faktorius buvo vienas iš kriterijų. Žinomos moters portretas pažadina žiūrovo atmintyje susiformavusius stereotipus ir nuostatas. Tuo tarpu gyvas vaizdas leidžia savo vertinimą pasitikrinti. Galbūt patvirtina ar papildo susidariusį įspūdį, o gal priešingai – iškelia kitą netikėtą versiją.

Kiek laiko užtrukote ruošiant fotografijų instaliaciją KA(L)BANTYS PORTRETAI?

Idėja puoselėjome pusantrų metų. Mintis sukurti kažką kitokio kilo po pirmosios „100 Moterų portretų” parodos, kurioje eksponavome skirtingo amžiaus, išvaizdos, stiliaus moterų portretų kolekciją. Šį kartą norėjosi papildyti bei pagilinti fotografijos efektą. Turėjome vizualinį įsivaizdavimą. Metų eigoje gimė mintis kaip tą vizualinę idėją įgyvendinti gyvai ir prieinamai. Galiausiai pavyko sudominti ir labai įdomias herojes! 

Naujausi straipsniai