„Nuo mažų dienų buvau auklėta taip, kad suprasčiau, jog šeimos narių gimtadieniai yra ypatinga proga“, – sako atlikėja Ingrida Kazlauskaitė, rugsėjo 20-ąją išskubėjusi sveikinti mylimos mamos, dainininkės Livetos Kazlauskienės jos 57-ojo gimtadienio proga.
Ir nors gimimo dieną be jokios abejonės Ingrida sutiko pas mamą, ją sako pasveikinusi jau prieš kelias savaites – padovanojo tai, ko ji prašė ir labai norėjo. Atvirauti, kokia tai dovana, I.Kazlauskaitė nenorėjo, tačiau džiaugėsi, kad pavyko įgyvendinti mamos svajonę.
„Žinojau, ko ji labai nori, tad pagalvojau, kam laukti? Pasveikinau iš anksto“, – šypteli Žmonės.lt kalbinta I.Kazlauskaitė.
Beje, su L.Kazlauskienės gimimo data įvykęs įdomus kuriozas – jos pase per klaidą gimimo data įrašyta kaip rugsėjo 27-oji, nors iš tiesų atlikėja gimusi rugsėjo 20-ąją.
„Dėl šios priežasties ir internete galima rasti nurodytą gimimo datą kaip rugsėjo 27-ąją, tačiau tai – netiesa. Dėl šio kuriozo aš per kiekvieną mamos gimtadienį padarau įrašą socialiniame tinkle ir pasveikinu mamą. Lai visi gerbėjai žino, kad ji gimusi 1964-aisiais, rugsėjo 20 dieną Tauragėje“, – linksmai pasakoja Ingrida.
Mama – didžiausias autoritetas
Ingrida pasakoja, kad tarp juodviejų su mama – ypatingas ryšys ir gražus santykis. Tuo pačiu ji džiaugiasi, kad mamą myli ir gerbia ne tik šeima, o ir jos ištikimi klausytojai.
„Mama autoritetas yra ne tik man – drąsiai sakau, ji autoritetas yra ir didelei daliai Lietuvos žmonių. Ji turi daug gerbėjų, kurie ją pasveikina net iš užsienio, siunčia dovanas ir daro staigmenas. Net nepažįstami žmonės į ją kreipiasi pagalbos, patarimų. Ką tai reiškia? Žmonės ją laiko sava. Ji tarsi nėra tik mano mama, aš ja dalinuosi su kitais.
Ji yra savo gerbėjų širdžių karalienė. Tai sakau visiškai atvirai ir užtikrintai, nes nuo vaikystės matau jos muzikinį kelią, bendravimą su žmonėmis ir jų atsaką – didelę meilę jai“, – pasakoja I.Kazlauskaitė.
Ir nors dabar moterys sutaria puikiai, Ingrida sako neslėpsianti, kad gyvenime būta visokių etapų ir ji ne visada tinkamai įvertinusi tiek savo, tike mamos elgesį.
„Labai džiaugiuosi turėdama tokią mamą ir kartu – tokią didingą asmenybę šalia. Ji ir draugė, ir autoritetas, ir mokytoja viename asmenyje. Ji man – pavyzdys. Ir nors mama yra begalinė meilė ir šiluma man, be abejonės, kad buvo įvairių etapų, o ir auklėjimas man ne visada patiko. Juk žmonių gyvenimuose būna skirtingi etapai, skirtingos emocijos.
Kartais jausdavausi taip, it iš manęs būtų per daug reikalaujama, tačiau mama visada stengdavosi paaiškinti, kodėl reikalauja vieno ir kito dalyko. Ji laikėsi pozicijos, kad geriau jau iš mamos sužinoti ir nemalonius dalykus, negu iš kažko svetimo. Taigi tikrai buvo ir griežto auklėjimo, o ir to lepinimo, kaip vienturtei, nesakyčiau, kad buvo per daug – koncertai, veiklos, ne visada būdavo tam laiko“, – atvirauja ji.
„Būti žinomos mamos dukra ne visada buvo lengva. Jau mokykloje turėjau išlaikyti tam tikrą kartelę, nes juk žinomos atlikėjos atžala, o dar mergaitė! Lūkesčiai buvo dideli...“ – priduria pašnekovė.
Dėkinga už gyvenimo pamokas
I.Kazlauskaitė įsitikinusi, kad mamos iš tiesų geriausiai žino, ko reikia jų vaikams. Vedamos širdies jos dažniausiai savo atžaloms nurodo teisingą kelią.
„Mamai už suteiktas gyvenimo pamokas vis padėkoju. Net jeigu kartais jos iš pirmo žvilgsnio atrodydavo neteisingos, net jeigu pati puldavau prieštarauti, laikui bėgant dažniausiai paaiškėdavo, kad mama dažniausiai būdavo teisi“, – priduria Ingrida.
Ji sako, kad juodvi stengiasi savo draugystę puoselėti, kartu leisti laisvalaikį, lepinti viena kitą dovanomis, dėmesiu, gražiais žodžiais bei rūpesčiu, o tai ir sukuria tvirtą ryšį.
„Mama – vienintelė pasaulyje. Visada galima susipykus užsisukti ir nekalbėti, bet jeigu norime, kad ryšys būtų gražus ir tvirtas, reikia jį puoselėti, dėti pastangas. Mes kartais pamirštame, kad mamos – ne amžinos ir kartais per vėlai suprantame, ką jos mums reiškia. Manau, kad reikia mokėti nusileisti, priimti tėvų pamokas ir padėkoti už jas, nes tiek tėtis, tiek mama savo vaikui juk nori tik gero“, – įsitikinusi ji.
Ingrida juokiasi, kad mamai dėl patarimų skambina itin dažnai ir, tikėtina, kartais net kiek įkyri tuo, tačiau, sako ji, ką daryti, jei žinai, kad mama nukreips geriausia linkme.
„Kai įsirenginėjau savo namus, ypatingai daug tariausi su mama. Kiek metų tau bebūtų, vis tiek esi vaikas, o mama yra mama. Džiaugiuosi mūsų ryšiu ir kad galime pasitarti bet kokiais klausimais“, – sako ji.
Ingrida vertina ir tai, kad mama – labai korektiška ir neprašyta nesikiša į jos asmeninius reikalus, be to, yra labai jaunatviška, dėl ko joms lengva bendrauti ir rasti bendrą kalbą.
„Mano bendraamžiai nuolat perdavinėja mamai linkėjimų, vis giria, kokia ji faina, nori su ja pabendrauti. Mano mama išties yra ypatinga, tiesiog Dievo dovana“, – šypteli I.Kazlauskaitė.
