Psichologė Inga Čėsnaitė – apie „auksinį jaunimą“: „Prabangus gyvenimas dabar yra madingas“

Inga Čėsnaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Gabrielė Valaitytė
Publikuota: 2018-09-07 16:21
Rugsėjo 7-8 dienomis Birštone startavo jaunimo diskusijų festivalis „BŪTENT“. Per dvi festivalio dienas į įdomias diskusijas susirinkusiuosius sukvies net apie 200 pranešėjų. Viena jų – tarptautinės „Dofe“ programos jaunimui vadovė Lietuvoje, psichologė Inga Čėsnaitė. Ji festivalyje kalbės apie „auksinį jaunimą“ ir jo sampratą. Visuomenėje ir žiniasklaidoje yra nusistovėjusi nuomonė, kad „auksinis jaunimas“ – pasiturinčių tėvų vaikai, turintys finansinę laisvę ir atvirai demonstruojantys ekstravagantišką gyvenimo būdą.

Tačiau I. Čėsnaitė šią sąvoką supranta kitaip – „auksinis jaunimas“, pasak jos – veiklūs, kūrybingi ir darbštūs jauni žmonės, tikslų siekiantys savo jėgomis ir sunkiu darbu. „Prabangus gyvenimas dabar yra madingas, socialiniai tinklai sukuria platformą kuo labiau tai reklamuoti ir skatinti, tačiau atėjo metas keisti „auksinio jaunimo“ apibrėžimą, susiejant jį tik su pinigais“, –  sakė Inga Čėsnaitė. 

Kodėl jauni žmonės taip seka prabangų gyvenimo būdą demonstruojančius bendraamžius ir ar įvaizdis šiais laikais svarbesnis už pastangas ir rezultatus – apie visą tai Žmonės.lt papasakojo festivalio „BŪTENT“ pranešėja I. Čėsnaitė. 

Inga Čėsnaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Inga Čėsnaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl visuomenėje yra susiformavusi nuomonė, kad „auksinis jaunimas“ yra pasiturinčių tėvų vaikai, o ne kuriantys jauni žmonės? Kaip tai pakeisti?

Manau, kad nemaža dalimi tai susiję su tuo, kad dažniausiai tai jaunimas, kuris turi didesnes nei vidutines galimybes dažnai keliauti, įsigyti madingų drabužių ir brangių daiktų. Visa tai atsispindi nuotraukose, kuriomis šie jauni žmonės dalinasi. Intuityviai pirma į galvą ateinanti mintis, matant nuotraukas keliančio žmogaus jauną amžių, kad ne jis ar ji pats užsidirbo pinigus tokiam gyvenimui, o turi tai galinčius suteikti tėvus. Tą pabrėžia ir plačiai jų gyvenimą aprašanti žiniasklaida. Tačiau, sparčiai vystantis technologijoms, medijai tokia prielaida gali būti klaidinga. Vis daugėja jaunų žmonių, kurie būdami dar gana jauno amžiaus įkuria sėkmingus verslus arba turi išvystę gebėjimus, leidžiančius ir keliauti, ir dirbti, ir labai gerai uždirbti.

Tačiau, bet kuriuo atveju, taip gyvenančių jaunuolių gyvenimas visuomenei įdomus. Žiniasklaidos dėmesys šį susidomėjimą dar labiau sustiprina. O augantis susidomėjimas skatina tęsti ir intensyvinti tokią veiklą, kviečia kitus jaunus žmones sekti būtent tokiu pavyzdžiu.

Kaip galima tai pakeisti?

Reikėtų nutraukti šį ydingą ratą. Tai galima padaryti tuomet, kai dėmesys skiriamas ne už tai, kad tiesiog gyveni, o už tai, ką savo gyvenimu sukuri. Tai padėtų šiek tiek keisti stebėtojų visuomenės žvilgsnio kryptį, o jei norisi stebėti – plėsti akiratį, į ką žiūrėti. Pamažu auginti norą žiūrėti plačiau, ieškoti to, ką matai prasmės ir autentiškumo. Ir taip prikelti primirštas vertybes, tokiais kaip gebėjimas drąsiai svajoti, svajones versti tikslais ir ugdytis gebėjimus atkakliai jų siekti. Norą kurti savo asmeninę gerovę ir galimybes, bet tuo pačiu būti pilietišku ir pagalvoti, kaip galima padėti kitiems, pozityviai prisidėti prie pasaulio, kuriame gyvename.

Neformaliojo ugdymo programa jaunimui „Dofe“  / Asmeninio albumo nuotr.
Neformaliojo ugdymo programa jaunimui „Dofe“ / Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl jauno amžiaus žmonėms yra kur kas įdomesnis pasiturinčio jaunimo gyvenimas nei tų, kurie sėkmės siekia sunkiu darbu?

Būtų sunku pasakyti vieną atsakymą. Galima daryti tik prielaidas, spėjimus. Vienas iš tokių spėjimų galėtų būti toks, kad per ilgą laiką jaunuoliai priprato matyti tik gražaus gyvenimo nuotraukas, tačiau labai retas kuris žino, kokiu būdu toks gyvenimas yra pasiektas arba kokie yra demonstruojamo gyvenimo trūkumai. Atsiranda įprotis ir noras matyti tik tai, kas lengva, gražu ir malonu, nes labai mažai dėmesio sulaukia tie, kurie pasiekė puikių rezultatų savo darbu. Dabar madinga džiaugtis rezultatais, visai mažai domintis kelione jų link. Jeigu su laiku tie, kurie atkakliai siekia savo tikslų, sulauktų vis daugiau žiniasklaidos dėmesio, tai skatintų visus dalintis tikrą gyvenimo realybę atspindinčio gyvenimo nuotraukomis.

Ar manote, kad įvaizdis jaunimui šiais laikais yra svarbiau už pastangas?

Manau, kad kiekviename laikmetyje jaunimas siekia pažinti save, atrasti kuo jie gali būti unikalūs. Anksčiau plačiai buvo kalbama apie kiemo, klasės draugų ar įvairių subkultūrų įtaką savęs pažinimui, šiandien šį vaidmenį atlieka žiniasklaida, socialiniai tinklai, internetas. Tai, ką matome šiandien, tai šiuolaikinio jaunimo paieškos kelias. Išvadas daryti dar anksti.

Jei skaitytume žiniasklaidoje pasirodžiusių straipsnių antraštes, būtų visai nesunku pasakyti, kad tai verslininkų ir žinomų žmonių vaikai.

Antraštės pabrėžia, kokį prabangų ir vakarėlių kupiną gyvenimą gyvena šie jauni žmonės, atvirai skatinamas pavydas, lyginama su tuo, kad ne kiekvienas sau gali leisti tokį gyvenimą.

Tokia komunikacija dar labiau stiprina skirstymą „jie“ ir „mes“. Ir šiandien jau nesunku pastebėti, kad frazė „auksinis jaunimas“ įgyja neigiamą atspalvį, susijusį tuo, kad pats jaunas žmogus, gyvenantis prabangų gyvenimą, be savo tėvų finansinės gerovės nelabai daugiau kuo gali didžiuotis, o jeigu ir pavyksta jiems ką nors pasiekti ar nuveikti, tenka įrodinėti, kad tai tikrai padarė savo pastangomis.

Atėjo metas į šį reiškinį pasižiūrėti plačiau. Pakviesti visuomenę ir žiniasklaidą labiau domėtis jaunais žmonėmis ir lygiai su tokiu pačiu susidomėjimu sekti jų gyvenimą bei darbus.

Galvoju, kad atėjo metas keisti „auksinio jaunimo“ apibrėžimą, susiejant jį tik su pinigais. Kalbėkime apie savo gyvenimo sėkmę kuriančius jaunus žmones, nepriklausomai nuo to, iš kokios šeimos jie yra kilę.

Kiekvienas jaunas žmogus, nesvarbu, kokioje šeimoje gimė, nori ir siekia tų pačių dalykų – geriau pažinti save, atrasti savo talentą ir tuo pačiu veiklą, kuri jį įkvepia veikti. Visi jauni žmonės ieško, kas jiems suteiktų prasmę gyvenime, padėtų užsidirbti pinigus ir suteiktų pagarbos bei pripažinimo iš aplinkinių. Išankstiniai lūkesčiai apriboja pasirinkimų laisvę, trukdo būti spontanišku, mažina norą rizikuoti savo jau sukurtu įvaizdžiu, veda link vis didesnio atitolimo nuo savęs paties ir tai, kas esi iš tiesų.

Ir tai galioja visiems – ir tiems, kurie šiandien nešioja „auksinio jaunimo“ naštą, ir tiems, kurie jaučiasi prislėgti kitų etikečių, tokiu kaip „iš vaikų namų“, „gatvės vaikas“, „negabus“.

Pamatykime jaunus žmones už viso to ir suteikime visiems vienodas galimybes gyventi savo gyvenimus, savo dėmesiu skatinkime juos būti unikaliais „aš“, o ne tokiais, kokių tikimasi.

Neformaliojo ugdymo programa jaunimui „Dofe“  / Asmeninio albumo nuotr.
Neformaliojo ugdymo programa jaunimui „Dofe“ / Asmeninio albumo nuotr.

Kas yra jaunimo programa „Dofe“?

Tai yra neformalaus ugdymo jaunimo programa. Šia programa mes norime paskatinti jaunimą siekti asmeninių tikslų. Jauni žmonės labai stebi vieni kitus, todėl norėčiau juos pakviesti pamatyti plačiau. Ne viskas yra taip, kaip tu matai. Tu neprivalai lygiuotis į kažką kitą, tačiau jeigu sugebėsi atrasti, kas yra įdomu ir svarbu pačiam – kiti pradės tavimi domėtis.

Prabangus gyvenimas dabar yra madingas, socialiniai tinklai sukuria platformą kuo labiau tai reklamuoti ir skatinti. Kuo mes labiau kalbėsime ir afišuosime, kad „auksinis jaunimas“ yra prabangus jaunimas ir kuo mes mažiau kalbėsime apie „auksinį jaunimą“, kuris yra vertas vadinti auksiniu – šis dalykas niekada nepasikeis. Labai norėtųsi paskatinti jaunus žmones, kad jie norėtų kažką daryti, o ne tik kurti įvaizdį.

Nesinori ir blogai kalbėti apie jaunus žmones. Juk jie nekalti, kad gimė pasiturinčiose šeimose, kartais jie būna be galo talentingi. Tačiau kartais tiems žmonėms dar sunkiau prasilaužti pro savo auksinio narvelio kiautą ir įrodyti, kad aš irgi esu kažko vertas.

Temos:

Vaikai

Naujausi straipsniai