„Aš internete dirbu kasdien. Todėl puikiai žinau, kad kartais jis gali būti pavojingas ar net žiaurus. Savo kailiu ne kartą patyriau, kokius baisius dalykus internete rašo žmonės. Net mano 9-erių metų dukrai jau teko susidurti su pavojais virtualioje erdvėje“, – atvirauja laidų vedėja, įvairių iniciatyvų autorė, „IS agentūros“ įkūrėja ir dviejų vaikų mama Indrė Stonkuvienė. Moteris įsitikinusi – norint kurti kuo saugesnį ir draugiškesnį internetą, svarbiausia jau nuo mažų dienų kalbėtis su savo vaikais ir juos edukuoti, kaip elgtis virtualioje erdvėje.
„Manau, kad mūsų kaip tėvų pareiga – tinkamai supažindinti savo vaikus su internetu. Pavyzdžiui, kai mano vaikai gavo telefonus, visi kartu susėdę kalbėjomės, kad jeigu jiems skambina nežinomas numeris, negalima atsiliepti, kalbėtis. Buvo „duotas“ toks pats instruktažas, kaip „nekalbėk su nepažįstamuoju“, „nieko neimk iš svetimo žmogaus, nors jis sakys, kad pažįsta tave ar tavo tėvelius“. Juk kai vaikus mokome važiuoti dviračiu, jiems irgi pateikiame instrukcijas, kaip tai daryti saugiai ir taisyklingai. Lygiai taip pat reikėtų elgtis ir supažindinant savo atžalas su internetine erdve“, – įsitikinusi žinoma dviejų vaikų mama.
I.Stonkuvienė džiaugiasi, kad šis pokalbis su vaikais ir jo metu pasakytos taisyklės padėjo realioje situacijoje. Moteris prisimena, kai prieš keletą metų iš vienos pokalbių programėlės buvo nutekintas jos pirmagimės Cecilijos numeris.
„Tai buvo jauna mergina. Ji pradėjo rašinėti negražias, įžeidžiančias žinutes Cecilijai. Džiaugiuosi, kad susidūrusi su tokia situacija, mano dukra nepuolė pati atrašinėti nepažįstamam žmogui, o iškart kreipėsi į mane. Drauge išsiaiškinome, kas rašo žinutes, iš kokio miesto, mokyklos ši mergina ir iš karto informavome tos mokyklos bendruomenę, kad kitiems vaikams netektų susidurti su panašiomis situacijomis“, – pasakoja moteris.
Tyko ir rimtesni pavojai
I.Stonkuvienės dukters istorija – tik vienas iš pavyzdžių, su kokiais pavojais vaikai susiduria internete.
Ryšių reguliavimo tarnybos Skaitmeninių paslaugų departamento direktorius Vaidotas Ramonas teigia, kad be asmeninės informacijos paviešinimo, vaikai taip pat dažnai internete susiduria su patyčiomis, sekstingu, pačių vaikų įkeliamu žalingu turiniu.
„Vaikams lengva paskęsti interneto sraute – ten daug įtraukiančios medžiagos, todėl jiems tampa kur kas lengviau patekti į piktų žmonių pinkles ir susidurti su pavojais. Neretai internete publikuojamas žalingas turinys yra sukurtas pačių vaikų – įprasta manyti, kad nepilnamečius patalpinti seksualinio pobūdžio medžiagą įtikina vyresni, virtualioje erdvėje sutikti žmonės. Tačiau gana dažnai tokį sprendimą priimti paskatina ir pačių paauglių mylimieji arba tiesiog noras pasirodyti prieš draugus, – teigia V. Ramonas. – Dėl to apie pavojus internetinėje erdvėje ir ką daryti juos aptikus turi žinoti ir vaikai, ir jų tėvai, pedagogai, artimos aplinkos žmonės“.
Specialistas pataria pastebėjus nepilnamečiams netinkamą turinį nedelsiant apie tai pranešti, kad būtų sustabdytas kelias tolimesniam jo plitimui. Tai padaryti galima RRT karštąja linija „Švarus internetas" adresu www.svarusinternetas.lt.
Per 2021 metus RRT karštoji linija „Švarus internetas“ gavo rekordiškai daug – net 3558 pranešimus apie draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete.
Saugoti ne tik vaikus, bet ir nuo vaikų
I.Stonkuvienės nuomone, daug kalbame apie interneto poveikį atžaloms, bet pamirštame kitą medalio pusę – ne tik vaikui internetas gali kelti pavojų, bet ir pats vaikas gali kelti pavojų kitiems nepilnamečiams.
„Aš suprantu, kad kiekvienam savo vaikas yra pats geriausias ir mes galvojame „kad mano vaikas taip tikrai nepadarys“. Bet savo atžaloms reikėtų pasakoti ne tik kaip išvengti pavojų ar apsisaugoti nuo žalingo turinio, bet ir kaip internete, o ypač socialiniuose tinkluose, su kitais elgtis tinkamai bei pagarbiai. Ir apie tai reikia ne tik kalbėtis. Mes, tėvai, patys turime rodyti pavyzdį savo vaikams, nebandydami išspręsti savo problemų rašydami piktas žinutes ar komentarus virtualioje erdvėje. Pagalvokite, jei taip darome mes patys, tai labai tikėtina, kad panašiai elgsis ir mūsų vaikai“, – sako I.Stonkuvienė.
Moteris įsitikinusi, kad prieš vaikui susikuriant socialinių tinklų paskyrą, vertėtų jo paklausti, kodėl jis to nori ir ką joje viešins. Jeigu vaikas neturi aiškių argumentų, ką jis transliuos, o socialinių tinklų paskyra jam reikalinga tik bendravimui, gal tuomet geriau apsvarstyti kitų programėlių naudojimą.
„Iš tiesų mes visi kartu turime prisidėti prie saugesnio interneto kūrimo. Tėvai gali apsaugoti vaiką bendraudami ir jam suteikdami informacijos. Jeigu patys nežinome, kokią informaciją reikėtų pateikti ir kaip tai padaryti, visuomet galime pasinaudoti specialistų parengtomis rekomendacijomis. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje ir visame pasaulyje jau daugelį metų vasario mėn. yra minima Saugesnio interneto diena, kurios metu organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos tėvams, užsiėmimai vaikams. Taip pat daugiau nei dešimtmetį veikia ir projektas „Saugesnis internetas“, kuris savo veiklomis ir priemonėmis prisideda prie švaresnės ir saugesnės aplinkos internete. Priemonių yra, reikia tik norėti jomis pasinaudoti“, – ragina I.Stonkuvienė.
Vasario 8 d., 18 val. I.Stonkuvienė, V.Ramonas ir „Vaikų linija“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė dalyvaus Saugesnio interneto dienai skirtoje nemokamoje nuotolinėje diskusijoje „Vaikas ir internetas: kada jau laikas ir kaip?“. RRT bei projekto „Saugesnis internetas“ partnerių organizuojamos diskusijos metu dalyviai kalbėsis apie tai, kada jau laikas vaikus supažindinti su internetu ir kaip tai padaryti saugiai.