Indrė Kavaliauskaitė Morkūnienė: „Svarbiausia mokėti džiaugtis net ir mažomis savo pergalėmis“

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė/Organizatorių nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-03-02 09:01
Pirmą kartą taip atvirai apie savo gyvenimą mokykloje, pasirinkimus, sprendimus ir net klaidas pasakoja teisininkės išsilavinimą turinti TV laidų ir renginių vedėja, dviejų vaikų mama Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė. Žinoma ir daug pasiekusi jauna moteris įsitikinusi, kad, jei elgiesi ne taip, kaip visi, stengiesi atlikti savo darbą geriausiai ir nestoviniuoji pusiaukelėje, kitiems kritikuoti būna sunku. Tuomet visų nuomonės teka pro šalį ir asmeniškai mūsų neliečia.

Indre, jeigu šiandien vėl galėtum grįžti į mokyklą, ką darytum kitaip?

Leisčiau sau „pabėgioti” iš pamokų ir paduočiau apeliaciją dėl istorijos valstybinio egzamino, iš kurio gavau 99%, nes esu tikra, kad nepadariau jame nei vienos klaidos (šypsosi).

Ar apie tai balandžio 11 d. jaunimo festivalyje „Vibelift“ pasakosi jaunimui?

Pranešimą vis dar kuriu savo galvoje. Nenoriu užmigdyti jaunimo nuobodžiomis kalbomis apie tai, kaip reikia siekti savo tikslo. O kas jei nežinai, kas yra tas tavo tikslas? Ir nereikia. Noriu pasijuokti iš savęs, nes buvau „tobulas vaikas, mokinė, studentė”. Tokia, kad beveik galima vimtelti iš nuobodumo. Bet gyvenimas nebuvo vien pažymiai ir diplomai. 

Jis turėjo kur kas daugiau spalvų. Būtinai pasikalbėsime apie visus nepavykusius kartus, o jų tikrai buvo... Kai daug darai, neišvengiamai pasitaiko visko, bet visada mokėjau džiaugtis mažomis pergalėmis, net ir labai labai mažomis. Merfio dėsnio akimirkų pasitaiko visų kelyje: „Jei gali nepasisekti, tai būtinai ir nepasiseks”. Tik aš ne iš tų, kurios lengvai pasiduoda. Ir jūs nepasiduokite!

Kokia buvai mokinė?

Ideali mokytojams ir tėvams, bet gal kiek nuobodi klasiokams, nors stengiausi visada pasidalinti žiniomis, namų darbais ar kitais atsakymais. Mėginau žongliruoti tarp buvimo pirmūne ir sugebėjimo turėti draugų.

Kas tave motyvuodavo mokytis ir siekti savo tikslų?

Visada norėjau daryti viską idealiai. Man patinka laimėti ir ne taip nesvarbu, ką: pirmą vietą pramoginių šokių konkurse, debatų turnyre, skaitovų konkurse ar tiesiog dešimtuką į pažymių knygelę. Nerungtyniavau su niekuo, namuose niekada tėvai neišgirdo mano pasiteisinimo gavus prastesnį pažymį, kad „visa klasė gavo blogai”. Mano tėvams nerūpėjo kiti ir niekada manęs su niekuo nelygino, todėl visada stengiausi daryti tiesiog taip, kaip galiu geriausiai.

Ar visada klausei, ką sakė mokytojai?

Taip, klausiau ir tėvų, ir mokytojų. Idealiai mokiausi, studijavau Vilniaus universitete, gavau teisės magistro diplomą, studijuodama gavau stipendiją. Taip niekada ir nesužinojau, kas yra egzamino perlaikymas. Bet viskam pasibaigus tiesiog pagalvojau, kad padariau viską taip, kaip reikėjo, o dabar gal galiu pagyventi? Taip ir gyvenu (juokiasi).

Jei reikėtų save apibūdinti penkiais būdvardžiais, kaip tai skambėtų?

Laiminga, ištverminga, atkakli, atsakinga ir religinga.

Kada supratai, kad nori dirbti televizijoje ir vesti renginius?

Mokykloje. Dalyvavau ir laimėjau ne vieną skaitovų, viešojo kalbėjimo ar debatų konkursą. Mokykloje to neįvertini, bet tam tikri įgūdžiai lengviausiai susiformuoja jaunystėje. Todėl, jei esi moksleivis, pagalvok, ką dabar dienomis veiki ir net, jei žaidi kompiuterinius žaidimus, galvok ne apie tai, kaip juos laimėti, o kaip padaryti geresnį kompiuterinį žaidimą.

Kaip manai, kas yra kūrybiškumas ir kaip galima jo išmokti?

Kūrybiškumas gali būti įgimtas arba įgytas, bet ne išmoktas. Įgyti – reiškia visai ką kita. Jei absoliučiai nieko neveikiantiems žmonėms išjungsite internetą, atimsite jų telefonus ir kompiuterius, nebeduosite pinigų – iš pradžių jie verks, rėks, protestuos, tada truputį pamaištaus, o po to supras, kad kitaip nebus. Bus priversti kūrybiškiau pažiūrėti į situaciją.

Patikėkite, jie ras būdų ir telefonui užsidirbti, ir kokį projektą įgyvendinti, ir tikrai sugalvos, ką veikti. Ką noriu tuo pasakyti? Kai viskas įkišama į dantis ir dar prieš tai sublenderiuojama trintuvu, nelabai, kur belieka pasireikšti kūrybiškumui. Didžiausi mano gyvenimo posūkiai įvyko tada, kai buvau įvaryta į kampą. Patikėkite, kiek tuomet kūrybiškumo potencialo atradau savyje! Tik spėk suktis, kad viską įgyvendintum. Suirztu, kai man sako: „Aš nežinau, kaip tai padaryti”, „nesuprantu”. Tai „pagooglink”, po velnių!

Koks šių dienų jaunimas tavo akimis? Ką jie turi, ko neturėjai tu?

Instagramą ir mažiau fantizijos, bet dėl to nereikėtų įsižeisti. Kai išgirstu kritiką, jei ji aktuali, tik susiimu, kad įrodyčiau, jog galiu padaryti geriau.

Tikriausiai tavo gyvenime buvo įvairių žmonių. Tokių, kurie tikėjo ir palaikė bei tokių, kurie stabdė ir kritikavo. Kaip atsirinkdavai, kurių klausyti?

Aš klystu ir, tikriausiai, klystu dažnai, bet aplinka gali stabdyti mus tik tada, kai mes patys nesame užtikrinti, nepasitikime savimi ir kažkuo pasiskundžiame. Visada lengva linguoti galvomis ir sakyti: „Taip ir galvojau, kad nepasiseks” arba „Mesk šitą reikalą, nieko gero nebus”. O jei elgiesi ne taip, kaip visi, stengiesi atlikti savo darbą geriausiai, nesiskundi, nesiguodi, nesidalini savo baimėmis – kritikuoti sunku. Tada visų nuomonės teka pro šalį ir asmeniškai mūsų neliečia. Man nėra nesvarbi kitų nuomonė. Tie, kas sako, kad jiem visiškai nesvarbu, ką pagalvos kiti, meluoja.

Tai svarbu, tačiau reikia suvokti, kad visi galvojo ir galvos, apkalbinėjo ir apkalbinės mūsų pasirinkimus. Kur kas svarbiau, kaip tai jus verčia jaustis. Aš spėjau pabūti ir ta idealia mokine bei Vilnius universiteto Teisės fakulteto absolvente, ir ta, kuri nusispjovė į savo diplomus ir nusprendė žengti kitu keliu. Bet niekuomet nedrįsčiau sakyti, kad kada nors nusispjoviau į išsilavinimą. Iš mokyklos ir universiteto išsinešiau žinias ir neįkainojamas pažintis. Kuo anksčiau jaunas žmogus suvokia, kad mokytis reikia ne dėl tėvų, visuomenės ar popierėlio, tuo greičiau išmoksta visomis žiniomis pasinaudoti.

Ar esi griežta sau?

Kartais net per daug.

Trys tavo esminiai patarimai moksleiviams?

Tai ne mano, o Dalai Lamos patarimai, bet jis tobulas:

1. Klausykite. Kai kalbate, tik kartojate tai, ką jau žinote. O klausydami galite išgirsti kažką naujo.

2. Dirbti reikia negalvojant, kiek pinigų uždirbsite, bet kaip padaryti darbą, kurį darote, geriausiai.

3. Jums nebūtina turėti tą vienintelę svajonę. Turėti viso gyvenimo svajonę ir paskirti jai visą gyvenimą – puiku, bet tai gali ir išvaryti iš proto. Nieko blogo ir turėti netolimos ateities planus. Būkite išdidūs ir dirbkite atsakingai su tuo, kas yra priešais jus. Niekada negali žinoti, kur tai jus nuves.

Jaunimo festivalis „Vibelift“ vyks balandžio 11 d. „CONFER by Siemens arena“ Vilniuje.

Bilietų ieškokite čia.

Naujausi straipsniai