Individualizuota mityba – kas tai?

Mityba / Fotolia nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-11-07 15:01
Kodėl net ir tie, kurie maitinasi sveikai, serga? Kodėl išliaupsinta dieta vienoms moterims padeda sulieknėti, o kitos, kad ir kaip skrupulingai jos laikytųsi, lieka it musę kandusios? Tų „kodėl?“ yra daug daugiau, o vis dažniau siūlomas raktažodis šiam rebusui išspręsti skamba taip: „individualizuota mityba“.

Startuoliams lemta pakeisti požiūrį į tai, ką valgome?

Jūs atplėšiate banderolę, o joje – rinkinukas priemonių, skirtų namuose atlikti sveikatos testą. Paimate iš piršto kraujo, atsidarote buteliuką ir išgeriate kokteilio, kuriame – tam tikras kiekis riebalų, angliavandenių, baltymų, tada dar dukart, po 30 ir 120 minučių, paimate kraujo. Prie paruoštų jo pavyzdžių pridedate pasakojimą apie save (nurodote lytį, ūgį, svorį, talijos apimtį, kraujospūdį, fizinį aktyvumą) ir viską išsiunčiate į laboratoriją. Ekspertai visa tai išanalizuoja (įvertina daugiau kaip šešiasdešimt kraujo rodiklių) ir parengia išsamią informaciją apie jūsų genų aktyvumą ir kokią įtaką jis daro organizmo būklei. Ką tai duoda? Svarbius atsakymus. Iš ko turėtų susidėti maistas jūsų lėkštėje (jums idealus riebalų, angliavandenių ir riebalų santykis)... Kaip jūsų organizmas reaguoja į vitaminus A ir D, nesočiąsias riebalų rūgštis omega 3... Kaip ir koks maistas keičia jūsų cukraus lygio kraujyje rodiklius... Ar esate genetiškai linkusios blogai virškinti laktozę, kofeiną... Kokie produktai – jūsų „herojai“... Kaip jus veikia fizinė veikla...

Ir tai – dar ne viskas: kasdien prie jūsų durų atsiranda dėžė su pusryčių, pietų, vakarienės patiekalais, paruoštais pagal jūsų organizmo biologinius poreikius ir skonio receptorių prioritetus iš šviežių ir kitais atžvilgiais kokybiškų žaliavų... Ant dėžės parašyta: „personalizuotas maistas“.

Tai – ne fantazija, o realybė. Tokias paslaugas, pagrįstas individualaus genų „piešinio“ tyrimu, siūlo JAV startuolių kompanija „Habit“. „Ar mums visiems reikia tokio pat maisto tuo pačiu metu ir paruošto tokiu pat būdu? Intuityviai atsakysite „ne“. Esate unikalūs ir jūsų valgiaraštis turėtų būti unikalus. Metas atsisakyti požiūrio „vienas dydis visiems“ ir atrasti maistą, kurio gaudamas jūsų organizmas jausis geriausiai“, – naujos kompanijos esmę apibrėžia vienas iš jos kūrėjų – daktaras Alanas Greene᾽as.

Individualizuotos mitybos idėja jau daug metų sklando ore, ją vadina svarbia sveikos gyvensenos dalimi įvairių šalių medikai, mitybos specialistai, treneriai. Todėl ir kuriasi tokios kompanijos kaip „Habit“. Kitas JAV startuolis, „Care/of“, padeda susikomplektuoti asmeninį dienos vitaminų, mikroelementų ir kitų naudingų medžiagų derinį, sudarytą iš Vakarų ir Rytų medicinose vartojamų produktų: „Jūsų mityba ir gyvenimo būdas nėra toks pat kaip kitų, todėl ir papildų jums reikia skirtingų. Jie efektyviausi tada, kai užpildo „plyšius“ jūsų valgiaraštyje arba padeda pasiekti tikslų, susijusių su sveikata.“

Izraelio „DayTwo“, kaip ir „Habit“, siūlo specialų testą, medžiagą kuriam žmonės paruošia namie ir išsiunčia į laboratoriją, bet tikslas kitoks – ištirti žarnyno bakterijų (mikrobiotos) genus. Vadovaudamasi gauta informacija „DayTwo“ daro išvadą, koks maistas ir kaip keičia cukraus lygį konkretaus žmogaus kraujyje. Šių kompanijų komandose – biochemikai, bioinžinieriai, imunologai, matematikai, sisteminės biologijos, mitybos ir kitų sričių specialistai.

„Vidutinis žmogus“ neegzistuoja

Tiesa ta, kad net jei paisydami sveikos gyvensenos rekomendacijų ribojame cukrų, druską, perdirbtą maistą, valgome daug daržovių, vaisių, visų grūdo dalių produktų, nebūtinai parūpiname savo organizmui to, ko jam išties reikia. Juk maitinamės pagal taisykles, skirtas statistiniam vartotojui, nusiteikusiam gyventi sveikai arba pasigerinti sveikatą.

Nėra žmonių, turinčių vienodus pirštų atspaudus, nėra ir tokių, kurie turėtų identišką „vidų“.

Nėra žmonių, turinčių vienodus pirštų atspaudus, nėra ir tokių, kurie turėtų identišką „vidų“. Biochemikas Rogeris Williamsas dar 1956-aisiais apie tai rašė knygoje „Biocheminė individualybė“. Pasak jo, nėra „normalaus“, „vidutinio“ žmogaus, nes „beveik kiekvienas turi tam tikrų nukrypimų“. Per dieną du skirtingi žmonės gali asimiliuoti ir pašalinti net keliais kartais besiskiriantį mineralų kiekį. Per kelis mėnesius vienam iš jų, kad išliktų sveikas, gali reikėti kur kas daugiau naudingų medžiagų nei kitam. Jei didelė grupė žmonių bus maitinama vienodai, vieni jausis puikiai, kitiems gali pasireikšti medžiagų pertekliaus arba trūkumo simptomų. Šie kai kurių žmonių nevargins, bet kam nors gali įsiplieksti alergija arba prasidėti liga, kuria sirgo močiutė...

Nūnai „nukrypimai“, į kuriuos jau prieš 60 metų atkreipė dėmesį R. Williamsas, įrodyti žmogaus genomo tyrimais. Individualizuoti genų testai, pasak žinovų, gali atskleisti, į kokias ligas žmogus linkęs labiausiai, į kokias terapijas jo organizmas, tikėtina, reaguos geriausiai, koks maistas jam padėtų palaikyti puikią sveikatą. Svarbu įsidėti į galvą, kad mes savo mąstymu, įpročiais, gyvenimo būdu patys „įjungiame“ arba „išjungiame“ genus, tad, pakeitę, tarkim, mitybą, galime tikėtis ir pokyčių kūne.

Kokia dieta ideali jums?

Analizuojantys genų gyvenimą tvirtina, kad dėl jo skirtybių vieniems žmonėms cukraus lygis kraujyje pastebimai pašoka suvalgius sausainių ar ledų, kitiems – bananų ar duonos iš visų grūdo dalių miltų. Dieta, kuri vienoms moterims padeda atsikratyti nekenčiamų kilogramų, yra bevaisė kitoms. Ir net tarytum smarkiai suasmeninta dieta pagal kraujo grupę – ne išeitis. Bet, ko gero, įgytumėte gerokai patikimesnį pagrindą sėkmingai sulieknėti ir išlaikyti norimą svorį, jei išsiaiškintumėte, turite ar neturite genetinį polinkį tukti ir kaip jautriai jūsų organizmas reaguoja į angliavandenius, sočiuosius riebalus, glitimą, druską, alkoholį ir kitus su svoriu susijusius ir prigimties nulemtus dalykus.

„Kad ir ko siekiate – pagerinti kūno formas, sustiprinti raumenis ar tiesiog valgyti šiek tiek sveikiau, jūsų genai turi vertingos informacijos apie geriausius būdus, kaip tai padaryti derėtų būtent jums“, – teigia „DNAFit“, nuo 2013-ųjų dirbanti Didžiosios Britanijos kompanija, kurios atstovų yra ir Lietuvoje. Tiesa, jos interneto puslapyje perskaitysite: „Rekomenduojami kūno rengybos ir mitybos režimai neturi būti grįsti vien genų tyrimo rezultatais. Aplinkos faktoriai vaidina svarbesnį vaidmenį nei genai.“

Atsigręžti į save

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė įsitikinusi, kad individualizuota mityba – geros sveikatos prielaida, bet svarbu, kad žmogus suvoktų tokios mitybos esmę ir netapatintų trumpalaikių dietų, kad ir individualiai sudarytų, su gyvenimo būdu.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Ar turi galimybių išsiaiškinti, koks maistas jiems geriausias, Lietuvoje gyvenantys žmonės?

Besisiūlančių sudaryti individualius mitybos planus netrūksta, tačiau dažnai tai tėra savaitės ar mėnesio planas, kuriame patiekalai įvertinami kalorijomis. Kiekvieno žmogaus gyvenimas kupinas pokyčių, todėl panašaus pobūdžio mitybos planai neveiksmingi, nes jų sudarytojai neatsižvelgia į tai, kas vyksta su žmogumi tam tikru metu. Mano nuomone, tas, kuris sudaro planą, privalo išsiaiškinti, kokie žmogaus poreikiai ir sveikata šiandien, ir pagal tai rekomenduoti vienokią ar kitokią mitybą. Bet dar svarbiau, kad žmogus įsimintų sveikos mitybos principus ir ji taptų ne trumpalaike akcija, o gyvenimo būdu. Jei to neįvyks, anksčiau ar vėliau kantrybė baigsis ir jis liausis gaminęs patiekalus iš jam rekomenduoto sąrašo. Ne jo reikia žmogui, bet įrankio, kuris leistų pačiam kontroliuoti situaciją.

Štai ką vertėtų suvokti: jei iš visur sklinda informacija, kad baklažanai ir greipfrutai – sveika, nebūtinai jie – tinkamas maistas ir man. O kad tai suvoktum, turi atsigręžti į save. Tik pats save stebėdamas ir vadovaujamas specialisto, kuris išaiškina, išmoko, koks maistas, kokie mitybos principai nepalankūs visiems, ir padeda susivokti, koks maistas palankus jo sveikatai, žmogus gali tikėtis gerų permainų.

Taigi patariate mokytis „girdėti“ savo organizmą, vadovautis pojūčiais, gilinti žinias apie mitybą ir įprasti nuolatos, o ne priešokiais nevartoti sveikatai nepalankaus maisto ir valgyti tik sveikatai palankų. O ką manote apie naują tendenciją valgiaraštį formuoti pagal genų testą?

Tai išties naujas dalykas, apie kurį pradėta kalbėti mitybos specialistų sambūriuose. Neabejoju, kad ateityje Lietuvoje atsiras klinikų, kuriose galima bus atlikti tokius testus. Bet, mano galva, jie labiau tiks gydant. Pasikartosiu, kad neįsisąmoninus pagrindinių sveikatai palankių gyvenimo principų visa kita tėra priedai. Vis tiek dauguma žmonių, net ir žinodami savo genų testo rezultatus, patys gaminsis maistą, o tam reikalingos žinios, apie kurias kalbėjau.

Lietuvoje siūlomi maisto netoleravimo testai. Teigiama, kad tokie tyrimai padeda išsiaiškinti, kurie maisto produktai gali būti negalavimų priežastis. Ar mitybos programą, išbraukus iš jos produktus, kurių mano organizmas netoleruoja, galiu pavadinti individualizuota?

Tokie tyrimai gali parodyti, kaip jautriai jūsų organizmas reaguoja į vienus ar kitus produktus. Tačiau nemanau, kad jie labai tikslūs, nes organizmo reakciją į alergenus gali lemti, pavyzdžiui, suvalgyto produkto kiekis. Aš nesu šių tyrimų šalininkė, nes, manau, kai žmogus atsigręžia į save, jis pajėgia pats susivokti, kas jam palanku, o kas ne.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai