Indijos valdžios įgaliota jogos ambasadorė Jurgita Piekutė dalijasi savo laimės formule: ko žmogui trūksta?

Jurgita Piekutė / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Inga Saukienė
Publikuota: 2016-12-24 11:00
Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondo jogos mokytoja Jurgita Piekutė – viena iš trijų jogos ambasadorių, kuriuos Lietuvoje įgaliojo pats Indijos premjeras. Pašnekovė tikina, kad joga dažnai klaidingai suvokiama tik kaip fizinių pratimų kompleksas. Iš tiesų tai įrankis, galintis gerokai pakeisti mūsų mūsų mąstymą ir požiūrį į gyvenimą.

– Kaip gavote jogos ambasadorės titulą ir kuo jis jus įpareigoja?

– Naujasis Indijos premjeras, kuris šioje šalyje yra svarbiausia valdžios atstovas, kaip vieną iš savo politikos krypčių iškėlė tikslą atgaivinti ir skleisti jogą, kurią jis suvokia kaip kultūrinį paveldą – ne tik Indijos, bet visos žmonijos.

Dariau pratimus iš tos knygutės kasdien dvejus metus. Natūraliai tapau vegetare – visiškai nebenorėjau mėsos. Tėvams tai, aišku, buvo didžiulė drama.

Jo iniciatyva jau dvejus metus minima Tarptautinė jogos diena, pripažinta Jungtinų Tautų Organizacijos. Taip pat jis sugalvojo turėti jogos ambasadorius įvairiose šalyse, kurie skleistų šią tradiciją po pasaulį. Lietuvoje yra net trys jogos ambasadoriai iš skirtingų jogos mokyklų. Manau, gavome šį pasiūlymą, nes jau seniai bendradarbiaujame su Indijos konsulatu, organizuodami įvairius renginius.

Mūsų misija – stengtis, kad joga būtų labiau prieinama žmonėms. Iš esmės mažai kas pasikeitė. Mano darbas jau seniai susijęs su joga, dirbu jogos mokytoja, dabar atsirado tik reprezentacinis aspektas – reikia reprezentuoti ne tik savo mokyklą, bet apskritai jogą, žinoti, kuo vienos kryptys skiriasi nuo kitų, žiūrėti į Lietuvos žmonių poreikį platesniu masteliu, ne tik iš savo mokyklos pozicijų.

Todėl trise aktyviai bendradarbiaujame, planuojame kreiptis į Lietuvos vyriausybę dėl galimybių, kad joga atsirastų mokyklų programose, taip pat toks kursas būtų naudingas studentams, kurie studijuoja rekreacines sritis, kad jie turėtų bent pradinį suvokimą apie jogą. Taigi norime jogą labiau integruoti į švietimo sistemą.

– Kiek metų pati užsiimate joga?

– Kai man buvo 13 metų, tėtis padovanojo sovietmečiu išleistą knygutę „Jogos sistemos pradmenys“. Joje buvo aprašytos asanos, kaip jas daryti ir kaip kvėpuoti jas darant. Dariau pratimus iš tos knygutės kasdien dvejus metus. Tuo metu natūraliai tapau vegetare – visiškai nebenorėjau mėsos, nes jos pavalgiusi jausdavausi vangi. Tėvams tai, aišku, buvo didžiulė drama. Juk sovietmečiu didelio maisto pasirinkimo nebuvo, todėl mitau tik obuoliais ir varške. Kartais apgaudavau tėvus, kad valgau kotletus. Tuomet prie stalo visada sėdėdavo šuo ir laukdavo to mano kotleto.

Negalime užsidaryti nuo gyvenimo, turime stengtis savo troškimus ir norus įgyvendinti, nes per tai ateina asmeninė patirtis, kuri mums labai svarbi.

Mėsos nevalgiau iki 16 metų, vėliau nugalėjo socializacijos poreikiai. Paauglystėje sunku būti kitokiai nei visi – vakarėliai, iškylos laužai, keptos dešrelės ant pagaliukų...

Po mokyklos išvykau studijuoti į Oslo universitetą, kuris turėjo nuostabią biblioteką. Ten radau tiek knygų apie jogą, kad vien jas ir skaičiau, užuot gilinusis į savo specialybę. Osle susidūriau su jogos mokykla, kurios jau apie 15 metų mokau pati.

– Joga dažnai siejama su pratimais, kurie įkandami tik kūno lankstumą išlavinusiems žmonėms. Ar tai tiesa, ar mitas?

– Joga tikrai nėra tik fiziniai pratimai. Man asmeniškai joga yra veiksmo meistriškumas. Kas tai? Kai tu savo veiksmais spontaniškai, pernelyg ilgai negalvodamas labai tiksliai pataikai, ką reikia padaryti dabar. Jeigu tu esi išsiblaškęs, net paprastas darbas gali užimti daug laiko. Tačiau jei tavo energijos lygis yra geras, tu viską atlieki greitai, meistriškai, ir tai nesukelia didelio nuovargio.

Jogos tikslas nėra gerai išmokti daryti asanas. Svarbiausia yra atskleisti savo energijos galimybes. Tai tarsi vandenynas, kuriuo iriesi vis tolyn. Pradedi, aišku, nuo fizinių pratimų, bet su patyrimu ateina suvokimas, kad joga keičia ne tik tavo kūną, bet ir savijautą, mąstymą, energijos lygį. Ir dugno naujoms patirtims čia nėra, kaip ir mūsų gyvenime.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl jogos užsiėmimuose tiek mažai vyrų? Jogos mokytojo patarimai

– Už kokius savo pokyčius labiausiai galėtumėte padėkoti jogai?

– Labai sunku įvertinti – aš nežinau, kaip būtų buvę, jei būčiau pasukusi kitu keliu. Vis dėlto manau, kad joga mane gerokai pakeitė. Pastebiu, kad protas laisvesnis negu buvo net prieš 10 metų, kai buvau jaunesnė. Pavyzdžiui, joga padeda atsikratyti įpročio atsibudus ryte į naują dieną atsinešti praėjusios dienos įspūdžius, o tai leidžia jaustis labiau atsipalaidavusiam.

Taip pat dažnai pastebiu, kiek streso žmonėms kelia aplinkinių nuomonė apie juos. Aš asmeniškai suteikiu žmonėms laisvę galvoti, ką jie nori galvoti, nes iš tiesų jie laisvi tai daryti. Dingo noras kažką kitiems įrodinėti apie save. Juk kiek energijos išeikvojame, stengdamiesi apie save palaikyti gerą aplinkinių nuomonę. Viena vertus, tai normalu, tai natūralus žmogaus poreikis – visi mes norime, kad apie mus gerai galvotų, kad mus vertintų. Tačiau lygiai taip pat normalu būti laisvam nuo aplinkinių nuomonės. Jeigu tu nieko bloga nedarai, kodėl turi blogai jaustis dėl to, ką apie tave galvoja kiti?

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Kiek laiko reikia skirti jogai, kad pasiektume rezultatų?

– Iš pradžių visada pradedama nuo užsiėmimų, per kuriuos mokomasi asanų. Jos atpalaiduoja mūsų kūną, o kūnas tiesiogiai susijęs su protu. Taigi jogos sistema paremta nenutrūkstamu kūno, kvėpavimo ir proto ryšiu. Kai kažką darai su kūnu, neišvengiamai keičiasi neuronų tiltai smegenyse,taigi keičiasi ir mąstymas.

Šiuo metu jogai per dieną skiriu apie valandą, tačiau ne tiek asanoms (tiesa, jas darau, kai pati vedu užsiėmimus), kiek meditacijai. Praktikuojant ateina laikas, kai nusitrina riba tarp užsiėmimo ir gyvenimo. Pajauti, kad tau reikia sugrįžti į save, randi ramią vietą, atsisėdi, užmerki akis ir medituoji.

– Paminėjote kvėpavimą. Kaip keičiasi gyvenimo kokybė, kai išmokstama jį kontroliuoti?

– Kvėpavimas mums tarsi savaime suprantamas dalykas, nes tam nereikia dėti pastangų. Taip gamtos surėdyta, kad kiekvienas įkvėpimas mums suteikia energijos, o kiekvienas iškvėpimas atpalaiduoja. Net jeigu to nepastebime, taip yra. Kai pradedame stebėti įkvėpimą ir iškvėpimą, juos suvokti, jie tampa gilesni. Ir tai gerai. Kvėpavimo sistema – vienas svarbiausių toksinų šalinimo būdų iš organizmo, o jeigu kvėpuodami nesąmoningai mes ne iki galo iškvepiame orą, plaučiuose toksinai kaupiasi.

Pabandykite stebėti, kaip keičiasi kvėpavimas keičiantis emocijoms. Supykai – kvėpavimo ritmas vienoks, apsidžiaugei – kitoks, greičiausiai bus gilesnis įkvėpimas, o iškvėpimo tarsi nėra.

Taip pat kvėpavimas labai susijęs su protu ir emocijomis. Mes visi norime suvaldyti savo mintis, emocijas, bet dažnai mums nepavyksta ir jos mus nuneša ne ten, kur norėtume. Įrankiu gali tapti kvėpavimas. Kai apima stipri emocija, jau vien tai, kad padarysime gilų įkvėpimą ir iškvėpimą, iš savo burnos paleisime visai kitą tiradą nei būtume paleidę ją spontaniškai prieš tai.

Pabandykite stebėti, kaip keičiasi kvėpavimas keičiantis emocijoms. Supykai – kvėpavimo ritmas vienoks, apsidžiaugei – kitoks, greičiausiai bus gilesnis įkvėpimas, o iškvėpimo tarsi nėra. Esi prislėgtas, apimtas depresijos, būna stipresnis iškvėpimas. Ne veltui intuityviai dūsaujame tokiais atvejais – norisi tą būseną iškvėpti.

Taigi išmokus valdyti kvėpavimą, natūraliai keičiasi emocijos. Jei kasdien kvėpavimui skirsite bent šiek tiek dėmesio, stebėsite jį ir koreguosite, emocijos taip ilgai nebeužsilaikys ir nesutrikdys jūsų. Tai nereiškia, kad nepatirsite pykčio ar liūdesio, bet neįkrisite į emocijas ilgam, „neužsidirbsite“ depresijos ar savigraužos trim mėnesiams į priekį: esą jis ar ji mane taip įžeidė, kad dabar tegu atsiprašo, o jei neatsiprašys, aš ir toliau taip jausiuosi.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Šiandien jogos klubai – vos ne ant kiekvieno kampo. Kaip teisingai pasirinkti?

– Aš turiu tokią paprastą taisyklę – pirmasis įspūdis. Kaip pasijaučiame pirmomis akmirkomis atėję į klubą, pamatę čia susirinkusius žmones, salę? Jei jaučiatės patogiai, bandykite palankyti. Jei atsiranda diskomfortas, ieškokite vietos, kur jausitės gerai. Kitas patarimas – rinktis mokyklą, kuri turi tradicijas. Juk joga neatsirado vakar. Nuo seno jogos sistemos nenutrūkstamai buvo perduodamos mokytojo mokiniams – iš kartos į kartą. Taip jos pasiekė mūsų dienas. Tokia joga yra išlaikiusi autentiškų savybių.

Galiausiai stebėkite savo kūną ir ko iš jo reikalaujama. Joga nėra kūno lažymas ar akrobatika. Darant asanas kūnas turi jaustis komfortiškai. Jei asanoje galite kvėpuoti natūraliai, jaučiatės maloniai ir galėtumėte joje išbūti ilgai, vadinasi, darote teisingai, vadinasi kūnas, kvėpavimas ir protas susijungė į visumą. Būtent tai yra joga. Visa kita – fiziniai tempimo pratimai.

– Ko, jūsų manymu, labiausiai trūksta šiuolaikiniam žmogui?

– Visi žmonės trokšta paprasto, banalaus dalyko – gyvenimo pilnatvės ir santarvės su savimi. Tai baziniai poreikiai, be jokios mistikos: mes jaučiamės gerai, kai mūsų protas ramus, o širdis pripildyta meilės. Be meilės elemento gyvenimas tampa labai plokščias. Gali medituoti iki pažaliavimo, bet gerai nepasijusi. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje mes priversti gyventi remdamiesi protu, dažniausiai naudojame tik savo intelektą. Visa mūsų veikla reikalauja kairiojo pusrutulio veiklos, dėl to dešinysis nyksta. Ir būtent todėl mes nesijaučiame laimingi, nors seniai žinoma, kad kai pats jautiesi gerai, tau ir gyvenime viskas sekasi geriau, ir kiti žmonės šalia tavęs jaučiasi laimingesni.

TAIP PAT SKAITYKITE: Joga pradedantiesiems: kaip sau nepakenkti, atliekant asanas

Nors laimės sąvoka šiais laikais labai nuvalkiota, visi mes trokštame būti laimingi. Visi mūsų veiksmai susiję su tuo, kad pasijustume laimingesni. Kažką darome, kažko siekiame, kažką perkame, nes manome, kad tai padės mums tapti laimingais. Tačiau tai padeda tik trumpam, nes nuolat sukamės savo troškimų rate – kažko pasiekę jau norime kitko. Ištrūkti iš šio uždaro rato galime tik tada, kai suvoksime, kad ne išoriniai dalykai atneša mums laimę.

Tai nereiškia, kad visko turime atsisakyti. Visi mes turime daugybę pareigų, darbus. Vis dėlto turėtume atrasti būseną, kai viduje esame patenkinti savo buvimu. Kaip aš juokauju, viską turėtume daryti su laimingo žmogaus fizionomija, užuot dūsavę, kokie mes užimti ir niekam neturime laiko.

Labai svarbu suvokti, ko iš tiesų mes norime, ir po truputį judėti ta linkme. Po žingsnelį. Kol kas nepavyksta susirasti darbo, kuris patiktų? Tačiau galima rasti malonią atsvarą kitur, laisvalaikio hobį. Tereikia parodyti daugiau kūrybiškumo gyvenime. Negalime užsidaryti nuo gyvenimo, turime stengtis savo troškimus ir norus įgyvendinti, nes per tai ateina asmeninė patirtis, kuri mums labai svarbi.

Deja, pernelyg dažnai įsusukame į išorinius dalykus, todėl net neturime kada pamąstyti, ko iš tiesų norime. O tereikia stabtelėti ir grįžti į save, pradėti jausti save kiekvienoje situacijoje. Ir mėgautis tuo pojūčiu.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai