In memoriam Vytautui Tomkui: „svieto lygintojas“ turėjo Dievo duotą talentą

Vytautas Tomkus / Archyvinės nuotr.
Daiva Šabasevičienė, teatrologė
Šaltinis: Žmonės
AA

Liepos 24 dieną Vilniuje sustojo legendinio Lietuvos teatro aktoriaus, „svieto lygintojo“ Vytauto Tomkaus širdis. Liepos 29 d. jam būtų sukakę 82-eji.

Gimęs 1940 metais Radviliškyje, 1961 baigęs tuometinę Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktorius dirbo Šiaulių, Kauno dramos, „Vaidilos“ teatruose, tačiau daugiausia savo kūrybinės energijos atidavė Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro scenai, kur paskutinį kartą vaidino 2014-aisiais.

Tarp svarbiausių Vytauto Tomkaus vaidmenų teatre – Krisas (A. Millerio „Visi mano sūnūs“, 1962), Cezaris, Falstafas, Klarensas (W.Shakespeare’o „Antonijus ir Kleopatra“, 1966, „Vindzoro šmaikštuolės“, 1977, „Ričardas III“, 1999), Lenis (J.Steinbecko „Pelės ir žmonės“), Girdvainis („Baltaragio malūnas“, pagal K.Borutą, abu 1966), Laurynas (Just. Marcinkevičiaus „Katedra“, 1971), Jokimas Žaldokas (B. Dauguviečio „Žaldokynė“ 1995), Domenikas (E. De Filippo „Filomena Morturano“, 1997), Levukas (J.Dautarto „Paskendusi vasara“, 2001) ir daugelis kitų.

Vytautas Tomkus - „Tadas Blinda“, 1972 m. / Asmeninio albumo nuotr.

Nuo 1962 vaidinęs kine, Vytautas Tomkus visam laikui išliks kaip Tadas Blinda to paties pavadinimo televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972, režisierius B.Bratkauskas), Apuokas („Niekas nenorėjo mirti“, 1965, režisierius V.Žalakevičius), Jonas Tichu („Gladiatorius“, 1969, režisierius V.Käsperas), Voldemaras („Būti nereikalingam“, 1977, režisierius A.Brenčas), Leonas („Nesėtų rugių žydėjimas“, 1978, režisierius M.Giedrys). Visoje Lietuvoje aktorius buvo žinomas kaip vaidmenų lietuviškuose serialuose kūrėjas, tarp jų ryškiausias – Boleslovas („Giminės“, 1993–1997, 1998–2000, „Atžalos“, 1998, „Giminės po 20 metų“, 2011, „Giminės. Gyvenimas tęsiasi“ 2015–2016, visų režisierius S.Vosylius).

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai, teatro ir kino menui Vytautas Tomus 2004 metais buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.

Vytautas Tomkus su dukra Dovile / Asmeninio albumo nuotr.

Vytauto Tomkaus temperamentą, drąsą, išradingumą, autoironiją skleidė ne tik jo vaidmenys, bet ir atvira, tiesi asmeninė pozicija, kuri prasiverždavo netikėtomis formomis.

XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje, siekdamas atkreipti dėmesį į neapibrėžtą kultūros žmonių, aktorių statusą, prie tuometinio Lietuvos valstybinio akademinio teatro, iš kurio pats buvo atleistas, paradinio įėjimo valė žiūrovams batus. Tai buvo viena pirmųjų meninių ir socialinių akcijų.

„Kalbant apie kiną ir teatrą, pastebėjau, kad teatro tekstą išmoksti iki gyvenimo pabaigos. O kine – čia pat išsitrina „magnetofono juosta“. Šiaip ar taip, kiekvienam aktoriui, dirbančiam teatre, labai naudinga pasifilmuoti kine. Nes, kol nepasifilmuoji, apie save būni geresnės nuomonės. Veidrodyje nematai, kokia tavo nosis ilga, kokios tavo didelės ausys... Kai kine save pamatai iš visų pusių – nusileidi. Tik, aišku, teatre dar kitą kartą gali save koreguoti, o kine – kito karto nėra. Aš visada buvau už aktorinį teatrą. Buvo ir liko svarbu aktoriaus santykis su autoriumi-tekstu, su jo išraiškos amplitude, su režisieriaus koncepcija. Mėgstu teatrą, kuriame režisūros beveik nėra, kur, kaip sakoma, aktoriai tempia“, – yra kalbėjęs Vytautas Tomkus.

V.Tomkus filme „Sužeista tyla“ / Asmeninio albumo nuotr.

„Vytautas turėjo Dievo duotą talentą: jis labai organiškas, tikras, niekada nemeluos“ – yra sakiusi aktorė Vaiva Mainelytė.

„Vytautas įkūnijo svieto lygintoją žemaitį Tadą Blindą – nesuvaidino, o krauju išgyveno. Tai buvo vieni iš pirmųjų atkurtos Lietuvos nepriklausomybės daigų – juk lašas po lašo ir akmenį pratašo“, – prisiminė Vytauto Tomkaus kolega aktorius Vytautas Rumšas.

Fotogalerija:

Legendinis kino aktorius Vytautas Tomkus (49 nuotr.)
+43
Skaitykite daugiau