Mados fiziologija yra tokia: ji gyvena mažiausiai pusmečiu į priekį. Mados savaitės žiemą pasakoja apie vasarą, o vasarą skelbia apie tai, kas bus žiemą. Tai yra didysis mados privalumas. Ir tuo pat metu – žiaurus trūkumas.
Mada neatsižvelgia į žmogiškosios egzistencijos reikalus. Ji neatsižvelgia ir į jos pačios kūrėjų gyvenimą. Tą, kuris baigiasi staiga. Skaudžiai, netikėtai.
Deja, mada negali atsigręžti. Negali palaukti. Todėl ji kartais būna nežmoniška.
Egidijus Sidaras, be abejo, tai žinojo. Jis irgi kūrė į priekį. Gal tik nespėjo pagalvoti, kad šis mados dėsnis kada nors bus taikomas ir jam pačiam.
Egidijus turėjo sėdėti šalia manęs tarptautinėje knygų mugėje Vilniuje, vasario 26 dieną, sekmadienį, ir pristatyti mano knygą „Stilingi egoistai“. Egidijus sukūrė puikų įžanginį žodį šiai knygai. Aš džiaugiausi ir didžiavausi tuo, kad jis sutiko parašyti tekstą. Skyriuje „Kostiumas pagal išmatavimus“ ne kartą citavau dizainerio žodžius, o jo talentą sukurti tobulą eilutę vyrams „pagal išmatavimus“ palyginau su italo Giorgio Armani.
Išėjo taip, kad knyga vėlavo, leidykla vėlavo, viskas vėlavo, o aš prašiau, maldavau – greičiau, greičiau. Tarsi žinodama, kad kažko taip ir nespėsiu.
Egidijus turbūt taip pat nespėjo paimti į rankas knygos su savo puikiu tekstu. Paskutiniuoju savo tekstu.
„Seniai supratau, kad madai reikia vidinio poreikio ir polėkio, nes stilius – tai žmogaus santykis su apranga, jo gyvenimo būdas, pomėgiai.
Žinau, ko tikrai nereikia, – specialiai bandyti sukurti stilių – patirsite fiasko...
Tai ilgas ieškojimų, mėginimų ir išbandymų kelias. Juolab kad stilius formuojasi visą žmogaus gyvenimą.
Stilius – visuma. Jis aprėpia ne tik drabužius. Tai ir jūsų laikysena, mokėjimas bendrauti, pasaulio pažinimas...
Nieko čia naujo, matyt, nepasakiau... Ir jokia mergina ar žmona nepasirūpins savo vyriškio garderobu. Vyrui to turi reikėti, ir tai turi rūpėti pačiam.
Geras stilius, subtilus skonis ir estetika nerėžia akies taip, kaip beskonybė ir tuštybė.
Per tą ilgą sovietinį laikotarpį (kai parduotuvėse tiesiog nebuvo ko pirkti) neugdėme skonio, praradome stiliaus pojūtį. Nors kartais koncertuose ir teatruose sutinku senjorų, žinančių, ką su kuo dėvėti dera. Todėl visada džiaugiuosi gatvėje pamatęs drąsesnius sprendimus, ryškesnes nei pilka ir juoda spalva...
Geras stilius, subtilus skonis ir estetika nerėžia akies taip, kaip beskonybė ir tuštybė.
Skonis tylus, neskoningumas – rėksmingas...
Kita vertus, mus vis dar sutinka pagal drabužius. Negi nesvarbus pirmasis įspūdis? Mėgstama sakyti, kad mada – tuštybė. Žinoma, tuštybė! Bet gyvenime tiek daug laiko paleidžiame vėjais, kad trumputis stabtelėjimas kasryt prieš veidrodį yra tik nedidelė dalis iššvaistyto laiko.“
Sudie, Egidijau! Lik sveikas, – elegancijos ir gražesnio gyvenimo maestro!
