Lotyniškai „immunitas“ reiškia laisvę nuo ko nors. Sulaukėme sezono, kai daugelis praranda laisvę nuo ligų. Gydytoja imunologė med. m. dr. Loreta Bagdonaitė primena, ką galime padaryti, kad nematomi užpuolikai, besiskverbiantys į organizmą, nešvęstų pergalės.
„Imunitetas – įgimtas dalykas. Organizmo gynybinę sistemą sudaro imuninės sistemos ląstelės ir organai. Jei jie gerai, sutartinai funkcionuoja, žmogus gali džiaugtis laisve nuo ligų, tiesa, ne visų. Be įgimto, dar skiriamas specifinis imunitetas, susiformuojantis tada, kai pasiskiepijame nuo tam tikrų ligų arba susergame jomis, pavyzdžiui, raudonuke. Ja persirgę įgysime imunitetą ir vėl „neraudonuosime“.
Tikėtina, kad pasiskiepiję nuo tam tikros ligos ja irgi nesusirgsime. Kodėl? Todėl, kad būsime apsaugoti nuo konkrečių ligų sukėlėjų, – tuo pasirūpins juos atpažįstančios imuninės atminties ląstelės, kurios yra organizmo gynybinės sistemos dalis.“
Palaikyti organizmo pusiausvyrą
Sergančių žmonių skaičius ypač išauga dėl imuninę sistemą alinančio ilgalaikio streso, kurį patiria daugelis.
„Žmogaus imuninės sistemos paskirtis – išsaugoti organizmo pusiausvyrą, arba homeostazę, apginti nuo visko, kas jam genetiškai svetima. Tačiau rudenį ši užduotis gerokai pasunkėja. Pasibaigus vasarai pasikeičia daugelio iš mūsų darbo ir poilsio režimas. Padaugėja įtampos, kuri vasarą, kai paprastai atostogaujame, atslūgsta. Perėjimas nuo vieno ritmo prie kito organizmą labai išderina. Jei žmogus nemoka atsipalaiduoti, jei nelaiko būtinybe daryti pertraukų, pabūti gryname ore, išsimiegoti, suteikti sau pasitenkinimo veikdamas ką nors malonaus, o vien tik dirba, įtampa silpnina imunokompetentines ląsteles. Mano nuomone, šiuo metų laiku sergančių žmonių skaičius ypač išauga dėl imuninę sistemą alinančio ilgalaikio streso, kurį patiria daugelis. Turėkite galvoje, kad dėl rudeniškų vėjų gerokai paspartėja ir virusų plitimas, be to, neišvengiami kontaktai su kitais asmenimis.“
Vienas didžiausių priešų
„Nikotinas – vienas iš imuniteto priešų. Moksliniuose straipsniuose argumentuojama šios medžiagos žala, bet neteko skaityti tokio, kuriame būtų aprašyta jos nauda. Nikotino užslopintos imunokompetentinės ląstelės nebesusidoroja ne tik su patenkančiais į organizmą virusais, bakterijomis, grybeliais, bet ir su jame esančiomis pakitusiomis ląstelėmis, kurios gali suvėžėti. Lygiai taip pat slopinamai veikia ilgalaikis stresas, lėtinės ligos, žmogaus imunodeficito virusas...“
Kada reikėtų susirūpinti?
„Imuninės sistemos ląstelės, arba baltosios kraujo ląstelės leukocitai, cirkuliuoja po visą organizmą. Kūdikio jos nėra brandžios ir aktyvios – organizmas dar nepažįsta ligų sukėlėjų, esančių aplinkoje. Todėl labai svarbu, kad mama maitintų vaikutį: su jos pienu mažylis įgyja apsaugą nuo virusų ir bakterijų, nes gauna antikūnų, medžiagų, nukenksminančių pavojingus mikroorganizmus. Kaip pasireiškia suaugusio žmogaus, jau turinčio ir įgimtą, ir specifinį imunitetą, organizmo gynybinės sistemos neveiklumas?
Dažnomis infekcinėmis ligomis (jei bendradarbis suserga, ir jis užsikrečia), šios sunkiai gydomos, komplikuojasi. Gajus įsitikinimas, kad ilgai nekrintanti neaukšta temperatūra, – silpno imuniteto požymis, bet dėl jos gali būti kalti įvairūs dalykai, pavyzdžiui, endokrininė liga, tam tikrų vaistų vartojimas, nervų sistemos pervargimas... Visko suversti imuninei sistemai negalima.“
Išsigydykite!
„Jei susirgote, turite išgyti. Vaikščiojimas į darbą sergant – tai ir pavojaus kitiems kėlimas, ir savojo imuniteto žlugdymas. Neišsigydimą dažnai lydi sunkios komplikacijos. Tarkim, banali virusinė infekcija gali virsti širdies nepakankamumu. O tada prireiks gerokai daugiau laiko, vaistų, kils rizika žmogui tapti nedarbingam visą likusį gyvenimą.“
Maisto papildai – tik kai kuriems
„Turime pasistengti, kad imuninės sistemos ląstelės gerai funkcionuotų. Jos šitaip elgsis gaudamos visa, ko joms reikia. Vitaminai ir mineralai – vieni iš „reikia“. Tačiau maisto papildų vartojimas – ne išeitis. Juos rekomenduočiau tiems, kurie valgo daug greitojo maisto, pusfabrikačių, konservuotų, rafinuotų produktų ir todėl ląstelės stokoja vertingų medžiagų. Arba tiems, kurie dėl ligos turėjo gerti antibiotikus. Jei žmogus myli save, t. y. randa laiko pasigaminti maisto ir daro tai apgalvotai (jo valgiaraštyje yra įvairių produktų, aprūpinančių organizmą visomis būtinomis medžiagomis), jei jis gerai jaučiasi, organizmas nenualintas, kam tie papildai?
TAIP PAT SKAITYKITE: Vietas, kur žmonės „pamiršta numirti“, tyręs Danas Buettneris – apie sveiką gyvenimo būdą
Nepamirškite medaus – puikaus natūralaus produkto, turinčio visų imunokompetentinėms ląstelėms reikalingų mikroelementų, tarp kurių itin svarbūs cinkas, selenas, vitaminai C ir A. Moksliškai įrodyta, kad ląstelės gerai funkcionuoja, kai nejaučia šių medžiagų stygiaus. Medų rekomenduoju visiems, išskyrus tuos žmones, kurie jam alergiški.“
Būtina įvairovė
„Klaidinga manyti, kad per vasarą ir rudenį, kai daugiau vartojame daržovių, vaisių, uogų, prikaupiame vitaminų ir mikroelementų: mūsų organizmas – ne sandėlis. Todėl tinkamai, įvairiai maitintis turime kiekvieną dieną visus metus. Siūlau daugiau valgyti savų, o ne egzotiškų daržovių ir vaisių, nes jie artimi mūsų virškinimo fermentams. Morkos, burokai, rauginti kopūstai – nuostabūs produktai: jie ne tik organizmą aprūpina vertingomis maisto medžiagomis, bet ir jį iššluoja, išvalo.
Gynybinę organizmo sistemą gerokai susilpnina griežtos dietos, tarkim, monodietos, eliminuojančios įvairovę.
Beje, ar žinojote, kad svogūnas turi gerokai daugiau vitamino C nei citrina? Vis dėlto pastaroji – vertingas imuninę sistemą stiprinančio vitamino šaltinis, todėl išgerti arbatos su citrina ir šaukšteliu medaus naudinga. Gynybinę organizmo sistemą gerokai susilpnina griežtos dietos, tarkim, monodietos, eliminuojančios įvairovę. Persivalgyti – taip pat blogai. Organizmas įsisavina tiek medžiagų, kiek jam reikia, visa kita tampa balastu ir pašalinama. Bet iš pradžių maistą tenka suvirškinti, suskaidyti, o tai apkrauna, priverčia įtemptai ir ilgai dirbti įvairias sistemas. Šitai, žinoma, sutrikdo organizmo pusiausvyrą, kuri yra geros savijautos ir sveikatos prielaida.“
Venkite saviveiklos
„Vaistinėse be recepto galima įsigyti bakterinių imunostimuliatorių, tačiau neskubėkite jų pirkti. Jei žmogus jaučiasi gerai, nieko stimuliuoti nereikia. Kartais šie preparatai sukelia šalutinį poveikį, kuris išprovokuoja tam tikras ligas. Saviveiklos patariu vengti: ar imunostimuliatorius jums reikalingas, tegu sprendžia gydytojas. Užsienyje pastaruoju metu populiaru daryti imunogramą, kuri parodo, ar organizme pakanka ląstelių, pajėgių grumtis su virusais ir bakterijomis. Jei tik yra noras, ją galima atlikti ir pas mus, bet ar tikslinga leisti pinigus brangiam testui, kai nėra požymių, kad imuninė sistema nusilpusi? Vėlgi siūlau pasitarti su šeimos gydytoju.“
TAIP PAT SKAITYKITE: 15 vaisių ir daržovių, padėsiančių sustiprėti ir atitolinti ligas
Skiepytis nuo gripo ar ne?
„Ir skiepų nuo gripo šalininkai, ir priešininkai turi svarių argumentų. Pasiskiepijus galima laimėti, bet galima ir susirgti, jei gripo virusas mutavo. Skiepai garantuotai suformuoja imunitetą tokioms ligoms kaip stabligė, kokliušas, difterija, todėl nuo jų paskiepyti vaikus reikia be jokių abejonių. Apsispręsti dėl gripo vakcinos turėtų padėti jūsų aplinka ir gyvenimo pobūdis: jei bendraujate su daug žmonių, važinėjate viešuoju transportu, nuolat patiriate stresą, nemažai rūkote, tada pasiskiepyti verta.“
Įtraukite šių produktų į valgiaraštį:
Cinko yra jūrų produktuose, liesoje mėsoje, kiaušiniuose, pupelėse, morkose, česnakuose, grūduose, sėklose, riešutuose (iš trijų pastarųjų organizmo įsisavinamas prasčiau)...
Seleno yra bertoletijų riešutuose, grūduose, saulėgrąžų sėklose, mielėse, česnakuose, tunuose, kardžuvėse, austrėse...
Vitamino A yra žuvų taukuose, menkių kepenėlėse, jaučių kepenyse, kiaušinių tryniuose, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, žalialapėse daržovėse...
Vitamino C yra erškėtuogėse, svarainiuose, pomidoruose, brokoliuose, špinatuose, kopūstuose, svogūnuose, saldžiosiose paprikose, kantalupose, citrusuose, kiviuose...