„Jei būtų mano valia, visi genetiniai tyrimai būtų kompensuojami valstybės. Tuomet apie save žmonės išmanytų gerokai daugiau“, – teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas DIRSĖ (38). Jis yra ilgaamžiškumo tyrimų pradininkas Lietuvoje, jau beveik dešimtmetį besigilinantis, kaip įvairūs rodikliai veikia mūsų biologinį amžių – ir kaip galima pasistengti išsaugoti jaunystę.
Vaidai, nuo ko prasidėjo jūsų karjera?
Studijavau molekulinę biologiją, vėliau teko rinktis, ką tyrinėti norisi labiau – gyvūnus ar žmones. Labiau patiko žmones. Kaip mėgstu sakyti – genetikai yra tie, kurie žmogų pažįsta giliausiai. Antrame kurse išsiunčiau laiškus į visas Lietuvos laboratorijas. Atrašė Santaros klinikų profesorius – pasiūlė praktiką, o po jos likau ten dirbti. Pradėjau nuo psichogenetinių tyrimų: analizuodamas chromosomų rinkinį gali pamatyti pokyčius, kurie lemia įvairias ligas, pavyzdžiui, Dauno sindromą.
Tada perėjau į kiek liūdnesnę sritį – onkologinę genetiką: ištyręs paciento mėginius žiūri, kokia prognozė pagal genetinius tyrimus, paskiri gydymą. Beje, šiuolaikinis gydymas labai pažengęs – vis daugiau žmonių išgyja nuo vėžio, džiaugiuosi, kad galiu prie to prisidėti. O beveik prieš dešimtmetį susidomėjau dar viena sritimi – longevity tyrimais.