Įkvėpimo lektorė Inga Jablonskė: „Brangiausių dovanų nenupirksi už jokius pinigus“

Inga Jablonskė/Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Jūratė Bratikienė
Publikuota: 2018-12-25 09:55
„Prieš įsisukdama į triukšmingą švenčių sūkurį, paklauskite savęs, kokių Kalėdų labiausiai trokšta jūsų širdis, ką norėtumėte patirti per šventes. Jūs nustebsite aptikusi, kokie nepaprasti ir gražūs yra jūsų norai“, – įsiklausyti į save ragina mokymų centro „SoulAction“ lektorė, „Įkvėpimo dirbtuvių“ autorė Inga Jablonskė.

Kaip kilo mintis sukurti mokymų programą „Įkvėpimo dirbtuvės“?

Mokymų programa gimė iš didžiulio dėkingumo savo mokytojams Andrei Amiyai Pabarčiūtei ir Rimvydui Židžiūnui, kurie man padėjo iš esmės pakeisti gyvenimą.

Vieną dieną gavau pasiūlymą ir pajutau didžiulį norą sukurti metodiką, galinčią žmogui būti pradiniu tašku judėti tikrojo savęs link ir pirmoji pagalba išeiti iš užburto rato, kuriame vis kartojasi tos pačios negatyvios aplinkybės, kai sunku išsivaduoti iš beprasmybės jausmo arba vis prieinami tie patys barjerai.

Kaip juokauja dirbtuvių dalyviai, mano šūkis galėtų būti „Neįmanoma yra įmanoma!“. Šia taisykle vadovaujuosi ne tik aš, bet taip gyventi skatinu visus, kurie irgi ieško šimtaprocentinės realizacijos.

Kas jus gyvenime labiausiai įkvepia veikti?

Pagrindinis įkvėpimo šaltinis man visada yra prasmės jausmas. Vadovaujuosi taisykle, kad nieko gyvenime negali būti atsitiktinio, nes kitu atveju tai gali tapti nevaldomu laiko švaistymu, kai darai daug visko, bet iki galo nežinai, ką ir kodėl. Todėl prieš imdamasi bet kokio veiksmo visada sau užduodu klausimą: ką šiuo veiksmu, darbu, užduotimi aš kuriu sau ir kitiems? Jeigu jaučiu, kad tas veiksmas yra neefektyvus, pagal mano suvokimą – nekuriantis gerojo pokyčio, išbraukiu jį iš savo darbotvarkės. Tai galioja ne tik dideliems, strateginiams darbams, bet ir mažoms kasdienėms smulkmenoms, kurios be galo svarbios. Juk kiekvieną akimirką mes pasirenkame, ar patys kuriame pasaulį, kuriame gera gyventi. Sakydama pasaulį, turiu mintyje ir savo mikropasaulį – šeimą.

Šventinis laikotarpis daugeliui siejasi ne tik su maloniomis akimirkomis, bet ir su skubėjimu, lėkimu, įtampa, nes pečius užgula daugiau darbų, buities rūpesčių. Kaip patartumėte išvengti chaoso, kad šventėmis galima būtų mėgautis iš visos širdies?

Ir šiuo atveju pirmiausia siūlau savęs paklausti: ką aš noriu tuo lėkimu, dovanų pirkimu sukurti? Kokios būtų mano svajonių Kalėdos be viso to, kas materialu? Ko trokšta mano širdis? Ką ji nori patirti per šias šventes? Be abejo, norint atsakyti į šį klausimą, reikia stabtelėti ir įsiklausyti į save. Geriausias patarimas, kurį kažkada gavau iš savo mokytojos Andrės, buvo toks: „Kai jauti, kad laikas tave veja ir viskas tampa nevaldomu chaosu, sustok ir išeik iš tos situacijos. Tik padariusi kad ir trumputę pauzę ir žengusi į šoną, blaiviai ir aiškiai galėsi pamatyti, kas vyksta ir koks būtų efektyviausias sprendimas visa tai paversti darna, o ne griūtimi.“

Grįžtant prie Kalėdų temos, nuoširdžiai kviečiu atrasti laisvą akimirką ir stabtelėjus savęs paklausti: o kokios šventės būtų labiausiai praturtinančios mane ir tuos, kuriuos myliu? Jūs nustebsite! Jūsų mintys tikrai nebus apie kalnus dovanų ar nuo maisto lūžtantį stalą. Aptiksite, kokie gražūs ir kartu paprasti jūsų tikrieji norai! Gal jūsų širdis išsiilgusi nuoširdumo, artumo jausmo, džiaugsmo, kad esate kartu, didžiulio dėkingumo ar atjautos. Taip, tai ir bus tas taškas, tas atradimas, nuo kurio ir galima pradėti kurti savo svajonių Kalėdas. Tada jau patiekalai, dovanos gali tik viską nuspalvinti, o ne tapti šventės esme.

Kokių klaidų, jūsų akimis, moterys dažniausiai daro šventiniu laikotarpiu?

Turėdamos didžiulių lūkesčių padaryti viską tobulai, jos pervargsta. O jeigu „paaukotume“ to tobulumo nors lašelį tam, kad išliktume kupinos energijos, jėgų? O jeigu pagalvotume, kad gal pats skaniausias patiekalas gali būti mūsų šviesi ir džiaugsminga nuotaika?

Iš kur taip puikiai visa tai žinau? Nes tai programos, kurias mums kažkada įskiepijo močiutė, mama... Aš – ne išimtis. Ir čia nėra nieko blogo, atvirkščiai – tai labai graži žinutė, kuri atskleidžia, kiek daug meilės mes norime perduoti savo artimiausiems. Tačiau jeigu tos programos trukdo gyventi, galima kurti savo būdus dalytis meile.

Linkiu kiekvienai moteriai šventes sutikti ne apimtai apatijos dėl didžiulės įtampos, kuri gimė ruošiantis, bet su didžiuliu džiugesiu. Taip, kaip vaikai apsidžiaugia švenčių rytą, žinodami, kad jų laukia daug linksmo ir nuostabaus.

Kokia jums yra tikroji gruodžio švenčių prasmė?

Man tai susitelkimas, laikas su mylimiausiais. Šiandieninis pasaulis mus labai išblaško, o šventės – ta galimybė, kai visi ramiai susėdame prie stalo ir pabūname kartu. Kai galime vieni kitų nuoširdžiai paklausti: kaip tau sekasi, kuo tu gyveni, kuo džiaugiesi ir kas tave liūdina? Man tai įsiklausymo ir girdėjimo laikas. Bet taip pat įsiklausymo į save laikas, kai galiu peržvelgti prabėgusius metus, rasti esminius atsakymus ir suvokti, ko išmokau, kur link noriu keliauti toliau. Permąstau, kas man vis dar yra prasminga, o ko galbūt turėčiau atsisakyti. Tai tarsi vidinio audito laikas, kuriam šventės prideda daug stebuklingos galios.

Kas didžiausias jūsų laiko planavimo mokytojas? Kada ir kaip pati mokėtės planuoti laiką?

Klaidos, kurias darydavau, mane išmokė planuoti laiką darniu būdu. Tai darau vadovaudamasi penkiais esminiais atradimais. Pirmiausia, prasidedant savaitei, paklausiu savęs, kokios yra svarbiausios užduotys (asmeninio ir profesinio gyvenimo veikloje), kurias turiu atlikti ir kurias įgyvendinusi galėsiu drąsiai pasakyti sau, kad buvo sėkminga savaitė. Jokiu būdu į vieną dieną nereikia sudėti visų užduočių. Tada reikėtų suplanuoti kiekvieną savaitės dieną, bet taip, kad veiklos užimtų maksimaliai 70 procentų laiko, o likusį laiką palikti neplanuotiems dalykams. Tai suteiks spontaniškumo ir laisvės, o savaitės pabaigoje nesijausime kaip robotai ir išliksime efektyvios.

Visada verta sau pasakyti, kad planas – tai tik gairės, tačiau esame lanksčios ir galime viską keisti, gaudydamos palankiausias aplinkybes ir situacijas. Tai leis išlikti gyvybingoms ir stebinčioms. Taip mes pritraukiame gyvenime geriausius sprendimus.

Kiekvieną kartą susirašius savaitės planą, reikėtų atidžiai dar sykį jį peržiūrėti, klausiant savęs, ar nepateko laiko šiukšlių, užduočių, kurios nėra svarbios. Bent 10 procentų laiko kiekvieną dieną skirkime tik sau – savo malonumams. Neretai tai turime detaliai suplanuoti, nes esame linkusios įsitraukti į veiklas ir užmiršti save. Pamirštame sau sukurti mažų švenčių ar įkvėpimo ritualų, kurie būtini, kad turėtume energijos ir motyvacijos keliauti pirmyn.

Ar paprasta atsirinkti veiklas, kurias verta atlikti ir kurių geriau atsisakyti?

Vėlgi reikėtų pagalvoti apie tai, kas mus įkvepia veikti. Mane – prasminga veikla, kai aiškiai suvokiu, ką ir kodėl darau, ir jaučiu, kad tai mano, o ne visuomenės, giminės primesti scenarijai. Man svarbu žinoti, kad darau ne tik sau, bet ir kitiems. Be to, svarbu jausti, kad maksimaliai išnaudojame savo talentus, duotybes ir nuolat auginame savo potencialą. Manau, kiekvieno žmogaus gebėjimai yra neriboti. Bet daugelis išnaudojame vos 7 procentus savo potencialo.

Kaip manote, kas labiausiai vagia mūsų energiją?

Įvairūs vidiniai konfliktai. Sakoma, kad 85 procentus energijos mūsų pasąmonė išnaudoja spręsdama užslėptus konfliktus, nepabaigtus klausimus, svarstydama „kas būtų, jeigu būtų“, vis ieškodama pateisinimų mūsų sprendimams, rinkdama faktus pagrįsti, kad viskas yra gerai. O jeigu vieną dieną staiga atsilaisvintų tie 85 procentai energijos ir mes užtikrintai, drąsiai ir laisvai spręstume, veiktume, kurtume, kaip tada atrodytų mūsų gyvenimas?..

Kaip susikurti švenčių stebuklą toms moterims, kurios neturi artimųjų, jaučiasi vienišos ir nemylimos?

Meilė visada yra reikalinga. Tai priežastis, verčianti suktis pasaulį.

O jeigu tokia moteris apsidairytų aplink save, atidžiai klausdama, kur ji galėtų nukreipti savo meilę, norą rūpintis? Mes visada atrasime tokių žmonių, kuriems labai reikia dėmesio. Galbūt tai bus jūsų senolė kaimynė ar ką tik netektį išgyvenęs pažįstamas, o gal kaip tik kupinas džiaugsmo ir trokštantis jį duoti žmogus? Ieškokite tų, kuriems šiuo metu reikia to, ką jūs galėtumėte duoti. Apsižvalgykite, kur buriasi, kaip švenčia jūsų bendraminčiai. Žmonės įsileis, priims, jei ateisite pas juos atvira širdimi. Svarbiausia yra paminti savo principus ir priimti tai, kad pasaulis kupinas grožio – ištieskite jam ranką ir ateis patys kūrybiškiausi sprendimai bei atsakymai.

Šiais laikais daug kalbama apie vartotojiškumo mažinimą. Kaip elgtis tiems, kurie nenori būti dideliais vartotojais, tačiau trokšta netikėtomis dovanomis nustebinti savo artimuosius?

Labai graži tradicija tarp mano artimųjų yra ne visiems pirkti dovanas, o loterijos būdu išsitraukti žmogų, kuriam dovanosime. Taip vietoj kelių ar keliolikos dovanų lieka viena. Tai vienas iš sprendimų mažinti vartojimą. Be to, perkant mažiau, galima įdėti daugiau širdies, labiau pagalvoti apie žmogų. Viskas, kas nuoširdu ir išjausta, ir yra tai, kas brangiausia. Man brangiausia dovana – nuoširdus dėmesys, geras žodis, netikėta staigmena, dėkingumas, palaikymas. Viskas, ko nenupirksi už jokius pinigus. 

Temos:

dovanos

Naujausi straipsniai