IKEA pristatyme Jurga Baltrukonytė atskleidė: „Turime patalynės dėžę, kurią vadiname garažu“

IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.
IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2018-08-22 16:31
AA

IKEA tiki, kad geresnis gyvenimas prasideda nuo geresnio gyvenimo kiekvienuose namuose, todėl šiemet pristato pirmąjį tyrimą Baltijos šalyse apie tai, koks gyvenimas iš tikrųjų vyksta lietuvių ir latvių namuose.

Antradienio rytą tyrimo rezultatus pristatė IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims Kristina Mažeikytė, kuri teigė, kad „IKEA katalogas nėra tiesiog graži namų knyga. Tai IKEA pateikti sprendimai šeimoms, apie kurias ir atlikome šį tyrimą“.

Asmeninėmis šeimos patirtimis pasidalijo žinoma kūrybininkų pora, vieno populiariausio žurnalo „Happy“ redaktorė Jurga Baltrukonytė ir dailininkas, fotografas Algis Kriščiūnas. Apie tai, ką reiškia namai, kalbėjo ir namų psichologijos specialistė Irma Skruibienė.

IKEA „Gyvenimas namuose“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviams namai yra viena svarbiausių erdvių gyvenime. Du trečdaliai respondentų ją apibūdina kaip ramybės uostą, beveik tiek pat – kaip vietą, kurioje jaučiasi geriausiai.

IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.

Tuo tarpu pasaulyje ryškėja priešinga tendencija – per pastaruosius metus 70 proc. ūgtelėjo respondentų, teigiančių, kad jų gyvenamoji vieta nėra namai. Namais tarptautinio tyrimo dalyviai pradeda įvardinti erdves ir vietas, kuriose tiesiog jaučiasi saugūs ir priklausą. Ir nors tokių respondentų kol kas yra tik 29 proc., jų skaičius sparčiai auga.

„Lietuvoje tik 21 proc. respondentų teigia, kad namai jiems tiesiog vieta pernakvoti. Tyrimas rodo, kad mums namai – tai erdvė, kurioje vyksta gyvenimas: čia mėgstame pasikviesti svečius (41 proc. respondentų), geriau perkame daiktus namams, negu dar vieną batų porą (37 proc.),“ – sakė Kristina Mažeikytė, IKEA Rinkodaros vadovė Baltijos šalims.

Rezultatų pristatyme dalyvavę redaktorė Jurga Baltrukonytė ir fotografas, dailininkas Algis Kriščiūnas pripažino, kad jų gyvenimo būdas labiau atitinka globaliai vyraujantį požiūrį į namus, nei Lietuvoje pastebimas tendencijas.

IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.

„Šiuo metu namais vadiname tris skirtingas vietas – Kanarų salas, Vilnių ir savo pirmuosius- „atsiminimų“ – namus. Vienintelių, pačių tirkiausių namų tiesiog neturime. Šį jausmą kuria aplink esantys žmonės, o ne fizinis būstas. Kur esame kartu – ten ir jaučiamės kaip namuose. Tiesa, fiziniai namai mums irgi svarbūs: ten keliauja mūsų knygos, mielos senienos, vyksta gyvenimas,“ – teigia pora.

Algis tikina, apsigyventi saloje iš pradžių buvo sunku: „Fuerteventūroje jaučiuosi kaip namuose, nors nebuvo taip lengva iš karto ten pritapti ir prisijaukinti naują vietą. Jau aštuntus metus gyvename saloje, kurioje per metus praleidžiame po aštuonis mėnesius. Čia mūsų dukra lanko ispanišką mokyklą, todėl teko susikurti tikrus namus.“

Jurga patikino, kad norėdami sukurti savo namus Fuerteventūroje turėjo įdėti nemažai pastangų. „Iš pradžių turėjome viską sugriauti. Įsivaizduokite, svetainė nuo grindų iki lubų buvo išklijuota sovietinio tipo vonios plytelėmis, o tualete buvo langas, žiūrintis tiesiai į kaimynų sodą. Turėjome sukurti kažką savo.“

IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.

Paklausti, kur jų tikrieji namai, žinoma pora sutartinai atsakė, kad tai yra ta vieta, kur jų šeima. Namais tampa ta vieta, kurioje esi šiuo momentu.

„Mano namai yra kavinė, į kurią aš ateinu išgerti kavos ar kažką parašyti. Ir kalnas, ant kurio užlipu, ir jūra, prie kurios ateinu.“ – teigė Algis. Tam pritaria ir Jurga, pridurdama, kad namų jaukumą jiems kuria būstą puošiančios šeimos fotografijos. Paprašyti įvardyti svarbiausią namų daiktą žinomi kūrybininkai nesuabejojo – tai stalas, kuris stovi jų namuose Vilniuje ir jau yra tapęs visų namų centru.

Pora juokdamasi pasakojo, kaip saloje bando sutalpinti daiktus mažoje erdvėje. „Mano mama niekaip nesuprato, jog Fuerteventūroje mes įsigijome namą be jokio sandėliuko ar rūsio. Tačiau mes jį turime! Šią funkciją atlieka po mūsų lova esanti didžiulė patalynės dėžė, kurią mes vadiname garažu. Čia telpa ir banglentė, ir lagaminai. Tai tarsi papildoma patalpa“ – šypsojosi Jurga.

Apibendrindama IKEA atliktą tyrimą, namų psichologijos specialistė Irma Skruibienė teigė, jog namai yra ta vieta, kurioje mes galime būti savimi. Lietuviams namų tema itin jautri, nes vis dar gyva istorinė atmintis, kuri primena, kad anksčiau esame netekę namų. Psichologė paminėjo, jog namus kiekvienas suvokiame skirtingai, todėl juos ir kuriame taip, kaip kiekvienam atrodo geriausiai.

IKEA pristatymo pusryčiai / Organizatorių nuotr.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 7 iš 10 lietuvių pripažįsta, kad asmeninė erdvė jiems steikia ramybę ir užtikrina pasitenkinimo jausmą. Visgi, tyrimo rezultatai rodo, kad prašydami asmeninės erdvės patogiai jaučiasi tik ketvirtadalis lietuvių. Psichologė ragina drąsiau pasakyti apie asmeninės erdvės poreikį.

„Esame linkę manyti, kad paprašę daugiau erdvės sau, sukursime bendrauti vengiančio žmogaus įspūdį, tačiau išties šis poreikis – natūralus ir svarbus darniems santykiams. Jei vengiame jį patenkinti, po truputėlį besikaupianti įtampa gali virsti nesutarimais ir ginčais, kylančiais dėl nereiikšmingų smulkmenų,“ – teigia Irma Skruibienė.

Be viso to, IKEA tyrimas atskleidė, jog esame viena dažniausiai namuose diskutuojančių tautų. Pagrindinės nesutarimų priežastys – ne vietoje padėti asmeniniai daiktai (46 proc.), nesutarimai dėl daiktų, kruiuos reikėtų išmesti (32 proc.) ir asmeninės erdvės trūkumas (27 proc.). Tai atskleidė, jog net trečdalis lietuvių norėtų ir galėtų gyventi su mažiau daiktų.