Antradienį Ignas Krupavičius kuriam laikui atsisveikino su televizijos eteriu. LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ kolegos penkioms savaitėms jį išlydėjo į karo tarnybą. Portalui Žmonės.lt karys šypsosi – tokių išlydėtuvių jis nesitikėjęs, o ir iki šiol iš nuostabos sunku atgauti žadą.
„Emocijos pačios geriausios. Dar sunku suvokti, kad vėl teks prisijungti prie karių, tačiau tas laikas, kurį jau esu praleidęs tarnyboje, paliko labai didelį įspūdį. Vėl prisijungti bus labai smagu“, – šypsodamasi su portalui Žmonės.lt kalba jis.
Į karo tarnybą I.Krupavičius sugrįžta po penkerių metų pertraukos. Atsargos kariu tapęs televizijos laidų vedėjas čia kviečiamas atnaujinti jau įgytas žinias.
„Po karo tarnybos, kurią atlikau prieš penkerius metus, kariai yra kviečiami atnaujinti savo žinias. Praėjo nemažai laiko, tad tikrai naudinga vėl viską prisiminti“, – atvirauja karys.
Paklaustas, ar nebus sunku penkioms savaitėms atsiriboti nuo šeimos ir mylimo darbo, Ignas tik nusijuokia – laikas bėga labai greitai.
„Kai pradedi galvoti, tai viskas mūsų gyvenime greitai praeina. Mano draugė turi tatuiruotę ant rankos, o joje parašyta: „Ir tai praeis“. Nors taip dažniausiai sakome, kai susiduriame su sunkumais ar problemomis, bet „Ir tai praeis“ gali mums sakyti, kad kiekviena diena, kurią praleidžiame gyvenime, turi praeiti prasmingai.
Iš tiesų, tos penkios savaitės tikrai nėra daug, o ir bus labai prasmingos. Prisimenu, prieš penkerius metus net buvo savotiška romantika, kai būdamas karo tarnyboje, ilgai nematai mylimo žmogaus, vaiko, tad tie susitikimai su jais tampa dar turiningesi ir prasmingesni“, – sako pašnekovas.
O ir kasdienybei, pasak I.Krupavičiaus, kariuomenė suteikė naujų spalvų. „Juk kiekvienam žmogui kartais nuo visko atsiriboti yra labai sveika. Kai prieš penkerius metus ėjau į karo tarnybą, išgyvenau krizę, darbe trūko motyvacijos. Kariuomenė viską sustygavo ir sugrąžino į realybę. Į darbus grįžau su nauja energija – įsitikinau, kad tai mano vieta, kur man geriausiai sekasi. Manau, kad ir dabar kariuomenė mano kasdienybę ir vėl pripildys naujų spalvų, kurias parsinešiu tiek į asmeninį, tiek į darbinį gyvenimą“, – priduria televizijos laidų vedėjas.
Kario uniformą užsivilksiantis I.Krupavičius laiką kariuomenėje prilygina savotiškai reabilitacijai – griežta tvarka padeda sustyguoti gyvenimo ritmą, tad ir sveikata pagerėja. Ignas su šypsena viliasi – galbūt per penkias savaites išsiugdytus įpročius pavyks perkelti ir į asmeninį gyvenimą.
„Karinė tarnyba – pati geriausia reabilitacija, prasivalymas ir atsigavimas. Kasdieniame gyvenime, kuriame daug skubėjimo, pametame mūsų organizmui naudingą grafiką. O aš visada turėjau siekį, kad gyvenime atsirastų ne rutina, o aiški dienotvarkė. Ji naudinga tiek kūnui, tiek protui ir sielai, tad tai, ką gauni kariuomenėje – griežtą tvarką, dienotvarkę ir aiškų ritmą, pasitarnauja sveikesnio gyvenimo kūrimui“, – pasakoja pašnekovas.
Teko priprasti prie kitokios kasdienybės
Iš televizijos ekranų visuomet plačiai besišypsantis I.Krupavičius prieš penkerius kariuomenėje turėjo prisijaukinti darbus, kuriuose eterio veidą gerbėjams įsivaizduoti gali būti sudėtinga.
„Aš esu Sausumos pajėgų štabo Ryšių kuopos Belaidžių telekomunikacijų būrio VI modulio radijo ryšių sistemų technikas jaunesnysis eilinis, tad prižiūrėdavau radijo ir laidinį ryšį. Daug kas galvoja, kad ryšininkas – kaip žurnalistas, bet man čia tenka techninis darbas – man reikia užtikrinti, kad vienas vadas galėtų susikalbėti su būriu ar kitu vadu, kuris yra išėjęs į mišką. Tad ir keliu antenas, ir programuoju radijo stoteles, ir budžiu, kad tas ryšys nenutrūktų. Toks tas mano darbas“, – pasakoja jis.
Vėl dienas kariuomenėje prisiminsiantis I.Krupavičius atskleidžia karo tarnyboje gavęs ne vieną gyvenimišką pamoką. Televizijos laidų vedėjas pasakoja, kad jam, kaip žurnalistui, pačioje pradžioje buvo sunkiausia nekvestionuoti vadų sprendimų.
„Ten yra griežta tvarka, tu turi neklausinėti, o daryti tai, ką pasako. Tai man ir buvo sudėtingiausia, nes tikriausiai mano profesija jau mane įpareigodavo klausyti, klausti, kvestionuoti, o čia viskas – kitaip. Reikėjo laiko prisitaikyti. Tačiau jokiu būdu nemaištavau – maišto kariuomenėje nėra, daug maišto yra gyvenime“, – sako jis.
O ar darbas televizijoje turi panašumų į karo tarnybą? Išgirdęs tokį klausimą, Ignas tik nusijuokia: „Panašumai tokie, kad mes tiek televizijoje, tiek kariuomenėje giedame himną ir taip prasideda diena. Tikriausiai tik tiek“, – kvatoja televizijos laidų vedėjas.
Karių gretas papildęs I.Krupavičius svarstančius apie karo tarnyba drąsina nebijoti iššūkių.
„Žinoma, karo tarnyba yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo reikalas, bet ką mes pastaruoju metu kalbame su sūnumi, nors jam tėra devyneri metai, kad kariuomenė – savarankiškumo mokykla, brandinanti asmenybę, galinčią pasirūpinti ne tik savo artimaisiais, bet ir būti naudinga visuomenei.
Prisipažįstu, kai kareivinėse kas rytą po mankštos giedodavome himną, kai keldavome vėliavą, budo pilietiškumo jausmas, augo atsidavimas tėvynei. Ir dabar, stebėdamas geopolitinę situaciją, pagalvoju, kad nėra taip jau ramu ir vieną dieną galiu būti pašauktas ir būčiau pasirengęs eiti...
Gyvename labai neapibrėžtu laiku – turime kitokį, hibridinį, karą, tad svarbu, kad kiekvienas suvoktume, jog nors laisvę iškovojome prieš trisdešimt metų, dabar susiduriame su iššūkiais, kaip tą laisvę išlaikyti. Tai yra didžiausias uždavinys. Turime neužmigti, neapsileisti ir visada galvoti, jog viskas priklauso nuo mūsų“, – sako I.Krupavičius.
